„Tvarumas yra sunkiai suvokiama tema ir daugelis į ją žiūri kaip į gamtos saugojimą, neteršimą ar galvoja, kaip apie vieną papildomą ataskaitą. Ir tie kurie taip galvoja, jau smarkiai vėluoja“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę portalo Lrytas Tauragėje surengtoje konferencijoje „Verslo genas“ A. Šilgalis kartu su politikos, verslo ir akademinės bendruomenės atstovais diskutavo apie šalies ekonomikos ateitį, regionų augimą ir verslo transformaciją.
Privalumai kalba patys už save
Tvarumą sieja su keliomis sritimis: nereikia galvoti, kad tai našta
Žaliųjų finansų instituto vadovas akcentavo – tvarumas yra integrali verslo dalis, didinanti efektyvumą ir gerinanti įmonės reputaciją.
„Apie jį nereikia galvoti kaip apie naštą. Nė vienas verslas nepriims sprendimų, jei jie neduos finansinės naudos.
Finansinė nauda yra susijusi su visais tvariais sprendimais – kai siekiama sumažinti medžiagų poreikį gamyboje, jas panaudoti iš naujo, remontuoti įrenginius ar sumažinti tiekimo grandines naudojant vietinių gamintojų produktus“, – pavyzdžius vardijo A. Šilgalis.
Dar daugiau – iškastinio kuro atsisakymas ar mažinimas verslui padeda iš anksto apsidrausti nuo neplanuotų išlaidų ir suvaldyti kainų šuolius, kylančius dėl geopolitinio neapibrėžtumo.
Susiję straipsniai
„Statant naują verslo pastatą nėra klausimo apie tai, ar turi būti saulės elektrinė. Matome, kuro kainos kyla, o verslas skaičiuoja kiekvieną išleidžiamą eurą. Galimybė atsisakyti iškastinio kuro yra didžiulis privalumas“, – verslų pranašumą įvardijo A. Šilgalis.
Maža to, tvarumas aktualus ir finansuotojams. Kiekvienas bankas, pasak jo, visų finansavimą gauti norinčių verslų prašo pateikti su tvarumu susijusią informaciją – kuro, elektros sąnaudų, sukuriamo CO2 paskaičiavimus.
„Kartais prašoma įrodyti, kad jūsų planuojamas projektas nedarys reikšmingos žalos aplinkai. Tai nėra labai sunkiai įgyvendinami reikalavimai“, – dėmesį atkreipė A. Šilgalis.
Nuosavų automobilių kiekis drastiškai mažės
Pastebima, kad tvarios įmonės kur kas lengviau pritraukia ir darbuotojus. O štai tvarūs regionai – gyventojus.
„Turime Tauragės pavyzdį, kur yra elektrifikuotas viešasis transportas, lengvas susisiekimas. Tai leidžia pritraukti darbuotojus net ir iš didmiesčių. Daug kas priima sprendimą, kad kamščiuose verčiau praleis trumpiau nei valandą, o likusį laiką išnaudos šeimai ir pomėgiams“, – analizavo Žaliųjų finansų instituto vadovas.
Apskritai manoma, kad po dešimties metų nuosavų automobilių kiekis kris drastiškai – esą didieji gamintojai juda link modelio, kai automobiliai yra nuomojami ilgam laikotarpiui.
„Bet tam reikalinga infrastruktūra. Didieji gamintojai skirtingose šalyse tą infrastruktūrą pradeda kurti – tai yra galimybė ir Lietuvos verslams“, – pastebėjo A. Šilgalis.
Verslo planai džiugina
Žaliųjų finansų instituto atlikta apklausa atskleidžia, kad 69 proc. įmonių investicijos į tvarumą nesikeis, t.y. nei didės, nei mažės.
„Investicijos į tvarumą nėra susiję su ataskaitos parengimu – tai susiję su verslo išgyvenimu. Būti tvariu nereiškia būti tiesiog „žaliu“ – tvarumas yra apie protingesnį veikimą, egzistuojančių galimybių išnaudojimą ir galvojimą į priekį“, – vardijo A. Šilgalis.
Tiems, kurie dar tik galvoja pradėti, Žaliųjų finansų instituto vadovas pataria paskaičiuoti – kur išleidžiama daugiausiai ir kur galima sutaupyti?
Žaliųjų finansų institutas tvarumo kelionėje verslams gali suteikti nemokamas konsultacijas – tai apima reguliavimo reikalavimus, jų atitikimą ar finansavimo šaltinių paiešką.