„Nesumažinsime (pajamų – ELTA) nelygybės, nes 2027 metais startuoja (…) pilna apimtimi Skaidraus atlygio direktyvos perkėlimas, kuris sako – visą darbą įmonėje tu turi suskaidyti į kategorijas. Pagal tai, kokia kategorija yra aukštesnė, mokamas didesnis darbo užmokestis. Tai jeigu tu žemiausiai kategorijai nustatei minimalią algą, tai kitai kategorijai tu negali minimalios algos nustatyti — ji automatiškai yra didesnė“, – Eltai sakė D. Čibirienė.
„Neatsitiks taip kad, jeigu mažiname atskirtį, mes norime pasakyti, kad valytoja turi tiek pat uždirbti, kiek chirurgas, kad turi būti nedidelis skirtumas – nebus tarp jų nedidelis tas skirtumas, jis visada bus reikšmingas. Jeigu mes sulyginsime skirtingas atsakomybes, skirtingo išsilavinimo darbuotojų atlygį, tai niekas nenorės dirbti sudėtingo darbo“, – aiškino ji.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) laikėsi pozicijos, kad ši europinė direktyva turėtų įsigalioti greičiau, Seime pritarta nukelti jos taikymą – dalis nuostatų galioja nuo birželio 7 d., o likusios įsigalios nuo 2027 m.
Susiję straipsniai
Pokyčiai numato, kad pareigybės įmonėse turės būti suskirstytos į grupes pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus, apimančius bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius, taip pat kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas.
Pagal tai būtų nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, atlyginimo indeksavimo, didinimo tvarka.
Taip pat numatyta, kad darbdaviai turės kas mėnesį „Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų atlyginimą ir darbo laiką, tuo metu pati „Sodra“ turės fiksuoti moterų ir vyrų algų atotrūkį, kurį darbdaviai privalės ištaisyti, to reikalauti galės ir patys darbuotojai.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė kitų metų MMA didinti nuo 1153 iki 1245 eurų „ant popieriaus“, minimalų valandinį atlygį (MVA) – nuo 7,05 iki 7,61 euro,
Šis projektas keliauja į Seimą, kur rudenį bus svarstomas kartu su valstybės biudžetu.
Anot D. Čibirienės, pagrindinis valstybės tikslas turėtų būti ne minimalios algos kėlimas, o siekis išsiaiškinti, kodėl žmonės nėra darbo rinkoje ir paskatinti į ją sugrįžti.
„MMA didinimas nėra sprendimas kovai su skurdu, čia ne apie tai. Reikėtų kurti motyvaciją žmonėms dirbti ir išsiaiškinti, kodėl tas skurdas yra“, – sakė ji.
„Jeigu skurdas yra dėl to, kad žmogui patinka gyventi iš socialinių pašalpų ir vaikščioti į „Maisto banką“, ir mes jį priskiriam prie skurstančių ir jais labai rūpinamės, o tas, kuris dirba nuo ryto iki vakaro ir sukasi kaip voverė, mums yra neįdomus, mes jį vadiname turčiumi ir pasakome – tu mokėk didesnius mokesčius, tai klausimas, ar tokia politika yra teisinga, ką mes norim pasiekti, ar kad visi nedirbtų, ar kad dirbtų? Gal reikėtų sukurti motyvacinę sistemą, kad būtų patrauklu dirbti?“ – teigė D. Čibirienė.
LBAA vadovės teigimu, rizikų ekonomikai, pirmiausia verslo konkurencingumui, kitąmet kels abu veiksniai – kylantis minimalus atlygis ir nauji europiniai reikalavimai.
„Profsąjungos aiškina, kad darbuotojai labai laukia Skaidrumo direktyvos, nes darbuotojai galvoja, kad jų bus teisės apgintos, ir direktyva turi šitą dalyką, ji gins tas teises. Bet niekas negalvoja, o kas atsitiks su darbdaviu, kuris nebenorės tokioje aplinkoje dirbti – ar jis galės, gebės dirbti, ar gebės išsilaikyti“, – teigė jis.
„Gal nuo tų teismų ir darbuotojų ginčų jam bus tiesiog per sunku, (…) išmokant visas žalas ir įvykdant tuos visus reikalavimus jis tiesiog nebegalės vykdyti veiklos. Toks gali būti momentinis dalykas, pasitarnaus dar ir MMA didėjimas. Daug tokių dedamųjų, kurios metų pradžioje gali neigiamai paveikti ekonomiką, neigiamai paveikti gyventojų gerbūvį“, – tikino D. Čibirienė.
Mano, kad didesnė minimali alga mažins verslo konkurencingumą
Augant algoms, mažosios vietinėje rinkoje veikiančios įmonės, pasak D. Čibirienės, turės konkuruoti su kitų šalių produkcija, kuri bus pigesnė, o tai ilgainiui gali skatinti verslus užsidaryti.
„Tai iškels didelę riziką, ir ypatingai sunkiausiai tiems, kurie sunkiausiai finansiškai stovi. Kalbant iš verslo pusės — sunkiausiai finansiškai stovi mažosios įmonės, kurios neišeina už Lietuvos ribų, kurios gyvena periferijoje“ – teigė D. Čibirienė.
„Pavyzdžiui, jos kepa bandeles ir jas kažkur parduoda, išvežioja nedidelį kiekį. Šituos žmones tai palies stipriausiai, nes jie turės konkuruoti su lenkų ar latvių pagamintomis bandelėmis, kur yra kitoks darbo užmokestis. (…) Jas atvežti į Lietuvą tikrai nėra sudėtinga, ir čia didžioji problema – kaip daryti tam mažajam versliukui, kuris tiktai Lietuvoje gyveno ir dirbo? Kaip jam išsilaikyti ir atlaikyti konkurenciją?“, – kėlė klausimus ji.
Jos teigimu, darbo jėga šalyje kainuos daugiau, atitinkamai tai vers kelti ir prekių bei paslaugų kainas, o perkamoji gyventojų galia dėl to nedidės.
„Darbuotojai gali džiaugtis, jiems gali atrodyti džiugiai, nes algos kyla, tačiau, kai algos kyla, reikia jas iš kažkokių lėšų mokėti. Daugiau nei 7 proc. didėja MMA – verslo pelno norma yra maksimum 7 proc., jie negali likti su nuliu, (…) verslas turi didinti pardavimo kainą arba automatiškai uždirbti daugiau, bet pirkiniai kainuos brangiau“, – pažymėjo D. Čibirienė.
„Jeigu Lietuvoje (…) pirkinių kaina tampa brangesnė negu aplinkinių šalių parduotuvėse ar paslaugas teikiančių asmenų įmonėse, (…) mes tampame nekonkurencingi. Prasideda prekių atsivežimas, paslaugų pirkimas iš kitų šalių, (…) gaunasi situacija, kad geriau verslą kelti į kitą šalį, kur pigiau kainuoja darbo jėga, kur pigesnė verslo vykdymo savikaina“, – aiškino ji.
Kaip skelbė ELTA, birželį Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai rado sutarimą ir siūlė MMA didinti 7,19 proc. – iki 1235,9 euro, tačiau kartu siekė, kad 4 proc. iki 777 eurų būtų padidintas ir bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).
Vyriausybės atstovai tokiam siūlymui nepritarė ir pasiūlė minimalią algą didinti sparčiau – 8 proc., tačiau NPD nedidinti.
Argumentuota, kad nuo 2027 m. ir taip įsigalios papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams, o bendras NPD didinimas valstybės biudžetui papildomai kainuotų apie 40 mln. eurų.
SADM duomenimis, šių metų balandį minimalią algą arba mažesnį atlyginimą gavo apie 145 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 21,6 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.
Skaičiuojama, kad MMA uždirbančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų apie 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus per mėnesį.
Skaičiuojama, kad MMA didinimui 2027 metais reikės apie 29,2 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o 2028 ir 2029 metais – preliminariai po 35,1 mln. eurų.