Nerimas dėl dujų
„Europos Sąjungos ekonomika laikosi gerokai geriau negu buvo galima tikėtis konfliktui Irane prasidėjus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ teigė A. Izgorodinas.
Ekonomisto manymu, tai nemaža dalimi susiję su gynybos finansavimu. Pastarasis siejamas ir su prognozuojama rekordine pramonės gamyba.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
Vis dėlto vienas niuansas A. Izgorodinui kelia nerimą.
„Dujų saugyklų užpildymo lygis Europoje šiuo metu yra istoriškai žemas ir siekia apie 60 proc. 2023–2024 m. tuo pačiu metu užpildymo lygis jau siekė 90 proc.
Nemanau, kad Europa pritruks dujų. Aš manau, kad Europa gaus dujų, tik klausimas, už kokią kainą“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Šiuo metu dujų kaina siekia kiek daugiau nei 60 Eur/MWh. Tai, anot A. Izgorodino, nepasikeitė nuo konflikto Irane pradžios.
Susiję straipsniai
„Vienintelė gera naujiena yra ta, kad mes kol kas nemanome, jog dujų kaina Europoje priartėjo prie tokio lygio, kuris pradeda dusinti mūsų pramonę.
Skaičiuojame, kad europietiškų dujų kaina turi padidėti maždaug iki 85–90 Eur/MWh, jog pradėtų rimtai riboti pramonę“, – skaičiavo pašnekovas.
3 Eur už dyzeliną – realu?
O ar dyzelino kaina Lietuvoje pasieks 3 Eur? A. Izgorodinas įsitikinęs – tokio skaičiaus neišvysime.
„Ir JAV, ir Iranas aštrina savo retoriką, bet rinka vis dažniau apeina konflikto problemas – nemaža dalis naftos arba yra transportuojama labai tyliai, arba per aplinkinius kelius. Pavyzdžiui, Saudo Arabija nemažą dalį naftos transportuoja vamzdynais“, – teigė ekonomistas.
Jis mano, kad naftos kaina neturėtų perkopti 100 dolerių už barelį ribos.
„Tačiau yra viena blogesnė naujiena. Mes matome, kad naftos kainos augimas Lietuvoje labiau koreliuoja su dyzelino, o ne benzino kaina. Mūsų skaičiavimais, 10 proc. siekiantis BRENT naftos kainos augimas benzino kainą degalinėse padidina 8,5 ct, o dyzelino – 11,5 ct.
Matyt, tai susiję su tuo, kad Europa yra labiau priklausoma nuo dyzelino importo iš Artimųjų Rytų“, – svarstė A. Izgorodinas.
Ko tikėtis iš ECB?
Laidos vedėjui Mariui Dubnikovui pasiteiravus, ar infliacija Lietuvoje gali viršyti 7 proc., ekonomistas nevyniojo žodžių į vatą.
„Bus labai arti 7 proc. Ir tai – ne tik Irano klausimas.
Tai yra minimalios algos augimo klausimas ir pensijų reformos įtaka. Bet labiausiai – minimalios algos. Tai jau dabar matosi infliacijos rodikliuose“, – teigė jis.
Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo mėnesį palūkanų normą padidins iki 2,5 proc. Dabar pastaroji siekia 2,25 proc.
„Po to kurį laiką – apie pusę metų – mažėjimo tikriausiai nebus, nes ECB labai atidžiai stebės infliaciją“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Išskyrė svarbiausius sektorius
O iš ko šiandien gyvena Lietuva?
Ekonomisto teigimu, pramonė – ypač svarbus sektorius šaliai. Skaičiuojama, kad pramonė generuoja apie penktadalį bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei 70 proc. viso Lietuvos eksporto.
„Pramonės sektoriuje yra nemažai nišinių įmonių, kurios užima svarbią vietą Europos Sąjungos vertės grandinėse. Tai yra mediena, baldai, lazeriai, metalai.
Turime daugybę įmonių, kurių pavadinimai Lietuvoje niekam nieko nesako, bet jos dirba su aukščiausio lygio Europos klientais“, – teigė pašnekovas.
A. Izgorodinas taip pat išskyrė transporto, mažmeninės prekybos, statybų, nekilnojamo turto ir žemės ūkio sektorių svarbą. Būtent mažmeninė prekyba, pasak jo, šiuo metu Lietuvai padeda augti.
„Ir dėl pensijų reformos poveikio, ir natūraliai. Mažmeninės prekybos rodikliai šiuo metu yra istorinėse aukštumose. Mes pagaminame ir suvartojame netgi daugiau nei COVID-19 pandemijos piko metu, atmetus kainų augimą“, – situaciją apžvelgė ekonomistas.