Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, prieš dvejus metus buvusius „Snoro“ vadovus nuteisus Vilniaus apygardos teismui, sprendimą nuteistieji apskundė.
Bylą teismas atvertė birželio pabaigoje, tuomet V. Antonovas pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo.
Per apklausą pirmadienį Apeliaciniame teisme V. Antonovas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą.
„Snoro“ bankrote ir toliau lieka neatsakytų klausimų: vieno tikėtis tikrai nereikia
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Stankevičius per apklausą antradienį domėjosi, kokį vaidmenį pasisavinant „Snoro“ turtą atliko V. Antonovo partneris Raimondas Baranauskas, taip pat buvęs banko viceprezidentas Naglis Stancikas bei investicijų tarnybos direktorius Remigijus Bartaška.
V. Antonovas kartojo, kad kartu su R. Baranausku ėmėsi veiksmų, per finansų krizę siekdami išlaikyti banko likvidumą, kad nereikėtų skelbti bankroto.
Susiję straipsniai
Prancūzijos teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto V. Antonovo skundą ir patvirtinus Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos, buvęs „Snoro“ vadovas į šalį atgabentas šią gegužę.
Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste, prieš tai jis taip pat slapstėsi Rusijoje.
Liepą Apeliacinis teismas tenkino V. Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis.
Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Apeliacinis teismas.
Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.
Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.
Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.