Kovą ministerija prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1 proc.
Institucija skaičiuoja, jog nedarbo lygis tuo metu turėtų sumažėti iki 6,8 proc., o atlyginimų augimas paspartėti reikšmingiau ir siekti 9,4 proc.
„Lietuvos ekonomika išlieka atspari, o jos augimą šiemet palaiko stipri vidaus paklausa. Tačiau turime atidžiai stebėti geopolitinę ir ekonominę situaciją, nes aukštesnės energijos kainos, neapibrėžtumas pasaulinėje prekyboje ir silpnesnė išorės paklausa išlieka svarbiais rizikos veiksniais“, – pranešime cituojamas finansų ministras Taurimas Valys.
Susiję straipsniai
„Kartu svarbu tai, kad nepaisant spartesnės infliacijos, pajamos iš darbo ir senatvės pensijos šiemet augs beveik dvigubai sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia stiprės“, – tikina jis.
Pronozuojama, kad 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimas išlaikys panašų tempą ir sieks 2,9 proc., o antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos poveikis skatins vidaus vartojimą.
Tiesa, šiam poveikiui išnykus, 2027 m. BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,2 proc. Anot Finansų ministerijos, vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP turėtų augti vidutiniškai po 2,5 proc. kasmet.
Išliekant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui, nedarbo lygis 2026 metais sumažės iki 6,8 proc., tačiau, anot institucijos, išliks palyginti aukštas.
Teigiama, kad kitąmet lėtėjant ekonomikos augimui nedarbo lygis nežymiai padidės iki 6,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais turėtų siekti 6,8 proc.
Ekonomikos raidos scenarijuje projektuojama, kad šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas paspartės iki 9,4 proc. Darbo užmokesčio didėjimą daugiausia lems įtempta padėtis darbo rinkoje, darbuotojų trūkumas ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo poveikis.
Prognozuojama, jog 2027 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų sulėtėti iki 7,2 proc.
2026 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti lygiai 5 proc. Šiuo laikotarpiu ją reikšmingai didins dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos žaliavų kainos.
Kita vertus, Finansų ministerija teigia, jog kol kas ženkliai išaugusios energijos kainos nepersidavė į svarbią grupę – maisto produktus, liepą buvo stebimas šių produktų kainų mažėjimas.
Kitąmet infliacijos tempas, anot institucijos, turėtų sulėtėti iki 3,3 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuosaikiai mažėti.
Tikina, jog didės gyventojų perkamoji galia
Nepaisant infliacijos, augant namų ūkių pajamoms, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės, tikina ministerija. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 4,5 proc. Teigiama, kad impulsą vartojimo augimui turi antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos įtaka.
Išnykus šiam poveikiui, 2027 metais vartojimo išlaidų augimas sulėtės iki 2,2 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 2,7 proc.
Scenarijuje taip pat numatoma, kad 2026 m. realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc. – lėčiau nei pernai.
Teigiama, jog neigiamą įtaką eksporto rinkų raidai ir Lietuvos prekių eksporto plėtrai darys prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV taikomų importo muitų ES prekėms bei dėl karo Irane išaugusios energijos kainos.
Paslaugų eksportas ir toliau turėtų reikšmingai prisidėti prie bendrojo eksporto augimo. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais dėl palankesnės išorės paklausos raidos prekių ir paslaugų eksportas turėtų toliau augti, o metinis augimo tempas siekti 3,2 proc., nurodo Finansų ministerija.
Anot institucijos, scenarijus sudarytas išliekančio didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tęsiantis geopolitiniams konfliktams ir vyraujant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos, todėl prognozės gali kisti.
„Rusijos karo prieš Ukrainą ir karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis“, – rašoma pranešime.
Tiesa, ministerija įžvelgia ir teigiamas rizikas Lietuvos ekonomikai, tokias kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES ir nacionaliniu mastu bei sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Tarp teigiamų rizikų – ir palankesnės demografinės tendencijos, ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija bei spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.