G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad pasaulio ekonomiką veikia geopolitinė įtampa, karas Artimusiuose Rytuose, prekybos konfliktai ir energijos kainų šokas. Štai dabartinė naftos krizė yra viena didžiausių istorijoje, o Hormūzo sąsiaurio uždarymas paveikė apie penktadalį pasaulinės naftos pasiūlos.
Vis tik ekonomika toliau auga, o šiemet LB prognozuoja 3 proc. sieksiantį pasaulio ekonomikos augimą.
G. Šimkaus teigimu, stipresnio ekonominio sukrėtimo išvengti padėjo tai, kad pasaulio ekonomika tapo mažiau priklausoma nuo naftos.
Rudenį maisto kainos gali nemaloniai nustebinti: prakalbo, ką matysime lentynose
„Pasaulinį augimą, be abejo, palaiko ir dirbtinio intelekto investicijų banga. Ji didina technologijų paklausą, tarptautinę prekybą“, – teigė G. Šimkus.
Situacija – trapi
Vis tik LB valdybos pirmininko žodžiai atskleidžia, kad atsikvėpti dar tikrai nereikėtų.
„Situacija yra trapi. Naftos kainos svyruoja didesniame nei 100 JAV dolerių už barelį lygyje. Šiandien – beveik 110 JAV dolerių už barelį. O naftos atsargos yra nukritusios iki pernykščio lygio ir toliau mažėja.
Susiję straipsniai
Daug nerimo kelia ir gamtinių dujų rinka. Dujų kaina jau daugiau nei dvigubai viršija pernykštį vidurkį, o ateities sandoriai atokvėpio laikotarpį rodo tik po šildymo sezono pabaigos. Kita problema, kad saugyklų užpildymas šiuo metu yra mažiausias per penkerius metus“, – perspėjo G. Šimkus.
Tiesa, tam įtakos turėjo ne tik Hormūzo sąsiaurio uždarymas, bet ir karšta vasara Europoje. Kitaip tariant, dujos, kurios paprastai būtų kaupiamos žiemai, buvo naudojamos elektros gamybai ir, tikėtina, kondicionavimui.
Infliacijos rodikliai euro zonoje
Aukštesnės naftos ir dujų kainos spartino infliaciją euro zonoje, pažymėjo G. Šimkus. Štai rugpjūtį infliacija išaugo iki 3,3 proc.
Prognozuojama, kad artimiausiais metais ji viršys tikslinį 2 proc. lygį. Remiantis Europos centrinio banko (ECB) prognozėmis, šis lygis turėtų būti pasiektas tik 2028 m.
„Svarbu ir tai, kad grynoji infliacija – be energijos ir maisto kainų – taip pat yra aukštesniame lygyje.
<...> Jei energijos kainų šokas užsitęs, be jokios abejonės tai gali atsispindėti didesniame prekių ir paslaugų kainų augime“, – prognozavo G. Šimkus.
Ko laukti Lietuvoje?
Šiais metais numatomas 2,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimas, kitąmet – 2,4 proc., o 2028 m. – 3,1 proc. Prie to turėtų prisidėti konflikto Artimuosiuose Rytuose pabaiga bei nuslūgęs energijos kainų poveikis.
Tiesa, Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Didžiąją dalį to, kaip teigiama, lėmė mokestiniai pakeitimai.
„Jeigu atmestume mokestinių pakeitimų poveikį, infliacija Lietuvoje priartėtų prie ES vidurkio“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus įspėjo, kad galime sulaukti mėnesių, kai infliacija viršys 6 proc. Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 5,1 proc.
„Tačiau nuo kitų metų pradžios infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų pradėti nuosekliai mažėti“, – prognozavo G. Šimkus.
2027 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sulėtėti iki 3,1 proc., o 2028 m. – iki 2,6 proc.
„Infliaciją stabdys mažėsiantis energijos kainų augimas, silpnesnis mokesčių poveikis, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir ECB vykdoma pinigų politika“, – vardijo G. Šimkus.
Įvardijo pagrindines rizikas
Nors LB prognozės, atsižvelgiant į geopolitinį neapibrėžtumą, atrodo pakankamai pozityvios, G. Šimkus atkreipė dėmesį – ekonomikos atsparumo rezervai nėra beribiai.
„Deja, bet jie po truputį senka“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.
O viena iš aktualių rizikų – Lietuvos ekonomikos konkurencingumas.
„Atlyginimai Lietuvoje auga labai sparčiai ir sparčiau nei darbo našumas. <...> Darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis pasiekė 51,5 proc., o pagal šį rodiklį viršijome tiek ES, tiek euro zonos vidurkį. Lygiuojamės su stipriausiomis, turtingiausiomis ES ekonomikomis.
Iš vienos pusės, tai yra gera žinia. Tačiau tai reiškia, kad erdvės didinti produktyvumą per investicijas yra mažiau. Augančios darbo sąnaudos silpnina konkurengingumą. Turim išspręsti svarbiausią lygtį, kaip padidinti našumą“, – sakė G. Šimkus.
Kitas svarbus konkurencingumo dėmuo yra energetikos kaina.
„Elektra sudaro vis svarbesnę įmonių sąnaudų dalį ir gali lemti sprendimus, kur investuoti“, – dėmesį atkreipė G. Šimkus.