Tuo metu šiemet ekonomikos augimas turėtų siekti 3,2 proc.
Banko ekonomistai pablogino ankstesnes Lietuvos BVP augimo prognozes – anksčiau projektuota, jog šiemet BVP augs 3,6 proc, 2027 m. – 2,4 proc. Tiesa, 2028 m. prognozė buvo pagerinta nuo 1,2 proc.
Šiemet ekonomikos augimą palaiko vartojimas, antrosios pensijų pakopos lėšų išmokėjimas, ES finansavimas, išaugusios gynybos išlaidos ir aktyvus kreditavimas.
Susiję straipsniai
„Luminor“ prognozuoja, kad nominalusis Lietuvos BVP šiemet sieks 91,4 mlrd. eurų, 2027 m. – 97,4 mlrd., o 2028 m. – 100,8 mlrd. eurų.
Tiesa, pasak ekspertų, ekonomikos augimą vis labiau slopins spartesnė vidutinė metinė infliacija – šiemet ji turėtų siekti 5,5 proc. (padidinta nuo 5 proc.), o kitąmet – 4,5 proc. (padidinta nuo 3 proc.)
„Luminor“ vertinimu, dėl lėtesnio augimo Lietuva 2027 ir 2028 m. pagal ekonomikos plėtros tempą tarp Baltijos šalių atsidurs paskutinėje vietoje, o sparčiausiai tuo metu turėtų augti Estijos ekonomika.
Didžiausią įtaką kainų augimui, pasak „Luminor“, daro brangstantys energijos ištekliai – energetikos kainų poveikis šių metų infliacijai sudarys apie 2,4 proc. punkto.
„Visas kainų augimas praktiškai vyksta dėl energetikos išteklių“, – trečiadienį „Luminor“ ekonomikos apžvalgos pristatyme sakė banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, taip pat lėtės darbo užmokesčio augimas – „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šiemet didės 9 proc., 2027 m. – 7,5 proc., o 2028 m. – 5 proc.
Darbo rinkoje nedarbo lygis šiemet ir kitąmet turėtų siekti 6,5 proc., tačiau 2028 m. gali padidėti iki 7 proc.
Bankas taip pat prognozuoja prastėjančią viešųjų finansų padėtį. Valdžios sektoriaus deficitas šiemet turėtų sudaryti 2 proc. BVP, 2027 m. – 3 proc., o 2028 m. gali pasiekti 5 proc. BVP.
„Luminor“ vertinimu, lėtėjant ekonomikos augimui ir infliacijai, didės spaudimas ateityje didinti mokesčius arba mažinti valdžios sektoriaus išlaidas.
Bankas taip pat atkreipia dėmesį į augančią Lietuvos valstybės skolą, kuri, jo teigimu, ateityje mažins šalies fiskalinį lankstumą.
Kaip jau skelbė ELTA, Lietuvos bankas (LB) naujausiose savo prognozėse numato, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,7 proc., kitąmet – 2,4 proc., o 2028 m. – 3,1 proc.
Mauricas: imigrantai padėjo užtikrinti ligšiolinį Lietuvos ekonomikos augimą
Imigrantų skaičiaus augimas pastaraisiais metais padėjo Lietuvai išlaikyti darbuotojų skaičiaus augimą ir prisidėjo prie augančios ekonomikos, tačiau migracijos politika, „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico vertinimu, turėtų būti labiau diferencijuota pagal atskirus sektorius.
„Jeigu ne jie, mes turėtume žymiai didesnių iššūkių darbo rinkoje. Tie žmonės labai stipriai prisideda, tačiau tai atitinkamai kelia tam tikrų frikcijų“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, Lietuvoje pastaruoju metu šiek tiek daugiau šalies piliečių emigruoja šalies piliečių ir mažiau anksčiau emigravusių lietuvių sugrįžta.
Viena iš galimų tokios tendencijos priežasčių ekonomistas įvardijo didesnę užsieniečių konkurenciją kai kuriuose sektoriuose. Pasak jo, pagrindiniai išvykstančių lietuvių srautai krypsta į Skandinavijos valstybes.
Ž. Maurico teigimu, Lietuvai reikėtų aiškesnės ir labiau diferencijuotos imigracijos strategijos. Jo vertinimu, dabartinė kvotų sistema nepakankamai atsižvelgia į skirtingų ekonomikos sektorių poreikius.
„Mes turėtume taikyti vienokią strategiją transportui, kitokią strategiją vidaus rinkai orientuotiems sektoriams, trečią strategiją – aukštos pridėtinės vertės sektoriams. Bet mes viską suplakame į vieną krūvą“, – teigė ekonomistas.
Jis kaip pavyzdį išskyrė transporto sektorių, kuriame, pasak jo, daugiau nei pusė darbuotojų yra užsieniečiai. Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį į skirtingas imigrantų integracijos į darbo rinką galimybes, priklausančias nuo jų kilmės šalių.
„Manau, kad į tą statistiką reikėtų atsižvelgti formuojant mūsų migracijos politiką“, – sakė Ž. Mauricas.