Lėtesnis prognozuojamas augimas 2026-aisiais siejamas su tuo, kad dauguma iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų sąskaitose.
Lietuvos banko (LB) sausio–kovo duomenimis, gyventojų vienadieniai indėliai, iš esmės atitinkantys pinigus, esančius sąskaitose, per metus vidutiniškai augo beveik 17 proc. ir kovą siekė 20,1 mlrd. eurų
Balandį atsiimti pinigai iš antrosios pakopos reikšmingai padidino sumas gyventojų bankų sąskaitose – vienadienių indėlių likutis buvo 27 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 22,3 mlrd. eurų, liepą dar paaugo iki 22,5 mlrd. eurų.
Susiję straipsniai
„Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – ataskaitoje teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Kovą prognozuota, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs iki 3,3 proc., kitų metų – 2,3 proc.
Anot nepriklausomos fiskalinės institucijos, šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose.
Pakilus energetinių išteklių kainoms, infliacijos prognozė padidinta iki 5 proc. šiemet (kovo prognozė – 3,9 proc.) ir 3,7 proc. kitąmet (2,8 proc.)
Didžiausios numatomos rizikos ekonomikai – tarptautinės prekybos fragmentacija, kuri gali neigiamai paveikti eksportą, lėtesnis, nei tikimasi, pasaulio ir Lietuvos eksporto partnerių ekonominis atsigavimas, infliaciją gali skatinti klimato kaita.
Tiesa, teigiama, kad gynybos pramonės stiprinimas paskatintų spartesnę ES ekonomikos plėtrą, o didesnis vartojimas galėtų didinti Lietuvos ekonomikos augimą.
Darbo rinkoje didelių pokyčių VK nesitiki – numatoma, kad nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos.
Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
Naujausios ekonomikos prognozės taip pat rodo, kad 2026 m. valstybės pajamų planas turėtų būti įgyvendintas – net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
Visgi VK ragina politikus, planuojant tolesnių metų valstybės finansus, įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Praėjusią savaitę šalies Ekonominės raidos scenarijų paskelbė Finansų ministerija – anot jos, šiemet Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu kaip pernai – 2,9 proc., infliacija – iki 5 proc.
Anot jos, kitąmet BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,2 proc., o vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP turėtų augti vidutiniškai po 2,5 proc. kasmet.