Saulės elektrinė turėjo padėti sutaupyti, tačiau Rokiškio rajono gyventojui ji atnešė nemalonių rūpesčių. Ant namo terasos stogo įsirengęs 5 kW elektrinę, vyras po kurio laiko pastebėjo, kad per jį ėmė veržtis vanduo.

Vyras neabejoja, kad tai gali būti saulės elektrinę montavusios įmonės darbo brokas.

Naujienų portalo Lrytas kalbinti specialistai pripažįsta, kad įrengiant elektrinę stogas gali būti pažeistas – nuo netinkamai atliktų gręžimo ar tvirtinimo darbų iki neatsargaus vaikščiojimo ant dangos.

Savo ruožtu draudikai saulės elektrinių savininkus perspėja, kad susidūrus su tokia problema galima likti be kompensacijos, ir dėsto, už ką būtų apmokami nuostoliai, o už ką – ne.

[[ge:lrytas:lrytas:44055820]]

Pastebėjo ne iškarto

Su naujienų portalu Lrytas susisiekęs skaitytojas iš Rokiškio Robertas (tikras vardas redakcijai žinomas) rajono pasakoja, kad praėjusių metų birželį ant namo terasos stogo įsirengė nedidelę, 5 kW, saulės elektrinę.

[[ge:lrytas:lrytas:43853380]][[ge:lrytas:lrytas:44151958]][[ge:lrytas:lrytas:44214940]][[ge:lrytas:lrytas:44235929]]

Tačiau jau po daugiau nei pusmečio vyras pastebėjo, kad stipriau palijus pro namo terasos stogą ėmė skverbtis vanduo.

„Kol nebuvo saulės elektrinės – tikrai vanduo nebėgo. Kai stipriau palyja, bėga kone upelis. Nuolat šlampa terasa, o dabar jau vanduo ėmė bėgti ir ant namo durų. Stogo lentos jau pajuodavo, ko gero, jas reikės keisti“, – pyksta rokiškėnas.

Robertas sako, kad dėl abejotinos kokybės saulės elektrinių montavimo darbų į darbus atlikusią įmonę nesikreipė, mat, kaip pats sako, broką pastebėjo per vėlai. Vyras viliasi, kad jam galbūt padės sodybos draudimas.

„Aš čia nuolat negyvenu, todėl ir vėlai pamačiau, kas pasidarė su stogu. Nemanau, kad man kompanija padės šiuo klausimu, nes pastebėjau ne iš karto. Kai statysiu kitą elektrinę, tikrai kruopščiau atsirinksiu rangovus“, – atsidūsta Robertas.

Rizikų mato nemažai

Rokiškio krašto gyventojo istorija nė kiek nestebina Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovo Vytauto Milėno.

Pasak jo, statantys ant gyvenamojo ar ūkinio pastato stogo saulės elektrinę turėtų nenustebti, kad jų stogas gali būti sugadintas.

[[ge:lrytas:lrytas:44259846]]

„Net jei šiandien ten, kur stogas nebėga, ant strypų yra sumontuota elektrinė, o kai žiemą daugiau pasninga, visas svoris krinta į vieną pusę. Kad tos tarpinės atsisakys ir pradės bėgti stogai – rizika yra nemaža. O kur dar ir montuotojų brokas“, – atvirai kalba V. Milėnas.

Skirtingoms dangoms – skirtingi ir sprendimai

Tuo metu Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro dėstytojas, elektrikas Artūras Labakojis sako, kad montavimo metu, stogams gali būti padaryta įvairios žalos. Vieni jų padaro pergręždami stogą ar pasirinkdami kitus netikusius sprendimus, kiti – tiesiog neatsargiai vaikščiodami ant dangos ar ant jos pametę sunkesnį įrankį.

„Tikrai esu girdėjęs, kai montuotojai pragręžia, praduria ne ten, kur reikia. <...> Jeigu iki montavimo stogas buvo sveikas, o po darbų jis ėmė leisti vandenį, 90 proc., kad buvo padaryta klaidų montuojant elektrinę“, – svarsto A. Labakojis.

Panašios nuomonės laikosi ir nemenką patirtį sukaupęs saulės elektrinių montuotojas Saulius Šipkauskas. Jis kaip tik pats šiuo metu tvarko keramikinėmis čerpėmis dengtą stogą, ant kurio kitos įmonės specialistai įrengė saulės elektrinę. Tačiau po kiek laiko žmonės apsižiūrėjo, kad stogas prakiuro.

„Nežinau, ar nuo svorio, ar nuo vėjo keliamos vibracijos sutrūkinėjo čerpės ir po jomis pakliuvo vanduo. Jeigu viskas teisingai padaryta su stogu, yra padengta difuzinė plėvelė, tai nieko nenutinka. Bet jei yra brokas ir pačioje stogo dangoje – atsiranda niuansų“, – atkreipia dėmesį S. Šipkauskas.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad priklausomai nuo stogo dangos, parenkamos ir atitinkamos montavimo medžiagos, technika.

„Man buvo atsiuntę nuotraukas, kur ant skardinės „Classic“ stogo dangos buvo prisukti aliuminiai laikikliai, kurie sukasi ant kitos dangos, bet jie įsukti toje dangoje, kur nieko sukti nereikia. Koks rezultatas – nežinau, bet faktas, kad stogas sugadintas“, – pasakoja S. Šipkauskas.

Draudikai gerų žinių neturi

„Lietuvos draudimo“ Turto žalų strategijos ekspertas Andrius Stryla dėsto, kad tokių situacijų, kai po saulės elektrinės įrengimo gyventojai pastebi pro stogą besiskverbiantį vandenį, pasitaiko, tačiau jos nėra dažnos.

„Paprastai kreipiamasi įtariant, kad montavimo metu buvo pažeista stogo danga arba netinkamai atlikti sandarinimo darbai“, – patikslina pašnekovas.

Tiesa, anot jo, tokiais atvejais svarbu atskirti patį montavimo broką nuo jo sukeltų pasekmių.

A.Strylos teigimu, stogo konstrukcijų remontas, dėl saulės elektrinės montavimo klaidų nebūtų kompensuojamas, nes pats rangovo ar montuotojo atliktas brokas paprastai nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu. „Draudimas nėra skirtas kompensuoti nekokybiškai atliktus darbus. Už tai atsakomybė tenka pačiam rangovui“, – akcentuoja „Lietuvos draudimo“ specialistas.

[[ge:lrytas:lrytas:44259835]]

Kai dėl kiauro stogo sugadina apdraustus daiktus

Vis dėlto jei dėl prakiurdyto stogo yra apgadintas kitas turtas, draudimo kompanija šiuo klausimu jau žiūri atlaidžiau. A. Stryla pažymi, kad jeigu dėl montavimo broko per stogą pradeda skverbtis vanduo ir sugadina apdraustą turtą, tokia žala gali būti vertinama pagal konkrečios draudimo sutarties sąlygas.

„Pavyzdžiui, gali būti atlyginamos sugadintos vidaus apdailos atkūrimo išlaidos ar vandens pažeisto namų turto nuostoliai. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, įvertinus įvykio aplinkybes, žalos priežastį ir draudimo apsaugos apimtį“, – aiškina jis.

„Lietuvos draudimo“ Turto žalų strategijos ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu draudikas atlygina žalą, kurią sukėlė trečiojo asmens veiksmai ar aplaidumas, jis gali pasinaudoti regreso teise ir siekti išmokėtą sumą susigrąžinti iš atsakingo asmens ar įmonės.

„Vis dėlto tokie procesai dažnai nebūna paprasti ar greiti ir priklauso nuo to, ar pavyksta surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atliktų montavimo darbų ir atsiradusios žalos“, – tikina A. Stryla.

Žala gyventojo stogui – 10 tūkst. eurų

Draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius taip pat pripažįsta, kad įvykiai, kai dėl saulės elektrinių montavimo klaidų prakiūra stogas, fiksuojami labai retai.

[[ge:lrytas:lrytas:44260995]]

„Tačiau pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo draudžiasi saulės elektrines montuojančios įmonės, esame fiksavę ne vieną atvejį, kai montavimo darbų metu buvo pažeista stogo danga ir dėl to padaryta žala turtui.

Tokio pobūdžio žalų dažniau pasitaiko montuojant didesnes saulės elektrines ant didelių objektų, pavyzdžiui, visuomeninės paskirties ar įmonių pastatų, stogų. Priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio ir masto, nuostoliai gali siekti nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų“, – teigia M. Ratkevičius.

Pasak draudimo įmonės atstovo, per pastaruosius metus jie fiksavo tik vieną tokį atvejį, kai montuojant saulės elektrinę buvo apgadintas privataus namo stogas. Šiuo atveju žala siekė beveik 10 tūkst. eurų.

Kaip draudimo kompanija elgiasi tokiu atveju: ar už kitos įmonės padarytą broką sumoka draudimo kompensacija?

Į šį klausimą atsakydamas M. Ratkevičius pažymi, kad kiekvienas įvykis ir jo aplinkybės vertinami individualiai.

„Nustačius, kad įvykis yra draudžiamasis, draudėjui išmokama draudimo išmoka, o už žalą atsakingam asmeniui nustačius atsakomybę, išmokėta suma regreso tvarka gali būti išieškoma iš žalą padariusios, pavyzdžiui, montavimo darbus atlikusios, įmonės.

Dažniausiai šis procesas vyksta sklandžiai, tačiau sunkumų gali kilti, jei atsakinga įmonė neturi civilinės atsakomybės draudimo arba yra nemoki“, – apibendrina BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.

Norėjo pigesnės elektros – gavo kiaurą stogą: kokiais atvejais nepadės net draudimas (2)