TVF teigimu, šiemet Japonija dar išliks ketvirta pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP) pasaulio ekonomika, tačiau 2027 m. jos vietą turėtų užimti Indija, kurios BVP, kaip prognozuojama, pasieks 4,52 trln. JAV dolerių.
Japonija tais metais nukris į šeštąją vietą, ją aplenks ir Indija, ir Jungtinė Karalystė, rodo prognozės.
Indijos ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo, nepaisant pasaulio ekonomikos sunkumų. O šią savaitę TVF padidino šalies ekonomikos augimo 2026 m. prognozę iki 7 proc.
Susiję straipsniai
O Japonija, priešingai, susiduria su visuomenės senėjimu ir kitomis struktūrinėmis problemomis, dėl kurių šios Azijos ekonomikos milžinės augimas stagnuoja.
Didžiausia pasaulio ekonomika yra JAV, po jų rikiuojasi Kinija ir Vokietija.
Ketvirtadienį pristatydamas TVF Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos perspektyvų apžvalgą, fondo Azijos departamento direktorius Krishna Srinivasanas pareiškė, kad Indija dabartinį energijos kainų šoką, kurį sukėlė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną, pasitiko būdama stiprioje ekonominėje padėtyje.
„Indijos ekonomikos pagrindai buvo labai tvirti, – sakė jis. – Augimas buvo spartus, fiskalinė drausmė iš esmės įsitvirtinusi, šalis turėjo daug rezervų ir taip toliau. Todėl šiomis aplinkybėmis ji gerai atlaikė šį sukrėtimą.“
Tuo tarpu Japonijos ekonomikos augimas 2026 m., kaip prognozuojama, sulėtės iki 0,7 proc. Šalį smarkiai paveikė energijos kainų kilimas ir platesnio masto infliacija, dėl kurios Japonijos bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio lygio per tris dešimtmečius.
Japonijoje, kuri ilgą laiką kentėjo nuo defliacijos, vartotojų kainos nuosekliai kyla nuo 2022 m. pavasario, o dėl karo Irane smarkiai išaugusios energijos kainos dar labiau paskatino šį brangimą.
Jenai šią vasarą dolerio atžvilgiu nukritus iki žemiausio lygio per 40 metų, dar labiau didėja importo išlaidos.
Japonijos ekonominę veiklą taip pat slopina visuomenės senėjimas.
TVF atstovas K. Srinivasanas sakė, kad Japonijos ekonomika gauna naudos iš sparčiai augančių investicijų į dirbtinį intelektą, tačiau mažiau nei kaimyninės regiono valstybės.
Ketvirtadienį Tokijo biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ smuko beveik 5 proc. dėl staigaus technologijų bendrovių akcijų kainų kritimo, investuotojams abejojant dirbtinio intelekto sektoriaus pelningumu.