Teigiama, jog šiemet Lietuvos ekonomikos augimą skatina didėjantis darbo užmokestis, aktyvesnis skolinimasis, iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimamos lėšos, augančios valstybės išlaidos ir Europos Sąjungos (ES) investicijos.
TVF prognozuoja, kad kitąmet, silpnėjant vidaus paklausą skatinantiems veiksniams, ekonomikos augimas kiek sulėtės. Tarp pagrindinių rizikų fondas įvardija geopolitinę įtampą, energijos kainų svyravimus ir silpną išorės paklausą.
Fondo vertinimu, Lietuvoje taip pat turėtų palaipsniui mažėti infliacija, kuri šių metų spalį siekė 6,1 proc., palyginti su 3,7 proc. tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Susiję straipsniai
Vis dėlto TVF įspėja, kad sparčiai augantis darbo užmokestis ir didėjančios valstybės išlaidos gali lemti ilgiau užsitęsiantį kainų spaudimą. Be to, atlyginimams augant sparčiau nei darbo našumui, gali silpnėti šalies konkurencingumas.
Įspėja dėl didėjančio biudžeto deficito
TVF taip pat prognozuoja, kad 2027–2029 m. numatomas valstybės išlaidų didinimas toliau augins Lietuvos biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Fondo vertinimu, dėl to didėja rizika nesilaikyti ES fiskalinių taisyklių.
Atsižvelgdamas į tai, TVF ragina Lietuvą parengti vidutinės trukmės viešųjų finansų strategiją, numatant tvarius biudžeto pajamų šaltinius, aiškius išlaidų prioritetus ir efektyvesnį valstybės lėšų naudojimą.
„Didesnis gynybos finansavimas yra neabejotinai būtinas, tačiau kartu turime atsakingai planuoti ir kitas biudžeto išlaidas. Valstybės finansinis pajėgumas yra svarbi mūsų saugumo dalis“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Savo ruožtu finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad rengiant 2027 m. biudžetą siekiama suderinti didėjančius gynybos finansavimo poreikius, gyventojų gerovės stiprinimą ir viešųjų finansų tvarumą.
TVF taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikius iššūkius pensijų sistemai, kuriuos kelia visuomenės senėjimas ir sumažėjęs antrosios pakopos pensijų fondų turtas.
ELTA primena, jog 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.




