Moteris atvirai pasidalijo nemalonia patirtimi, į kurią pakliuvo praėjusį savaitgalį sostinės senamiestyje vykusio „Eurovaistinės“ kalėdinio bėgimo metu. Savo pasakojimu ji sutiko pasidalyti ir su Lrytas skaitytojais.
„Aš ne debilė. Todėl man neaiškinkit, kad Senamiestis turi gyvent, jaunimas sportuot, o maratonai vykti Senamiestyje todėl, kad bėgantiems yra „cool“! Suprantu tai.
Bet štai istorija, kurios nespausdins jokie portalai.
Pažadėjau draugei, kad paglobosiu jos 92metų mamą, buvusią A. Vienuolio mokyklos mokytoją, mano klasės auklėtoją. Pilies gatvėje ji gyvena dar nuo tada, kai butuką anglimi kūreno. Nusprendžiau šiandien, šiltą šeštadienį, išvežt ją į sodybą, oro įkvėpt. 12 val. išvažiuojam iš Pilies gatvės. Pasiseka, nors jau statomos užtvaros. Jei išvažiavom, tai ir įvažiuosim, mąstau. Be to, grįšim tik vakare, maratonas bus pasibaigęs.
Grįžtam sutemus, 18val. Jau nuo Tymo turgaus viskas uždaryta! Nei mažiausios skylutės. Kaip privežt žmogų, kuris nelabai vaikšto?
Įvairuoju į kažkokį kiemą ir stop! Ką daryti? Girdžiu linksmus riksmus, griaudėja muzika, jaunimas bėga. Klykaudamas! Baisiai linksma! Fain!
Sėdim mašinoj. „Vaikeli, labai noriu į tualetą“, – šnibžda matau susigėdusi močiutė. „Močiute, juk turit pampersą“. „Kad ant didelio, vaikeli“, – sako mano buvusi mokytoja. Ir dar spaudimas, suprantu, jai kyla. Jėzau! Einu prie policininko. Nes gatvėse šiuo metu tuščia, o palapinėje sėdintis jaunuolis leidžia muziką ir krapšto nosį.
„Negaliu praleist. Tuoj bėgs kita grupė. Taip, juk yra Vingio parkas, bet va“, – atsako policininkas. Bet bėgimas trunka jau 6valandas, ir dar bėgs dvi?! Neatsistebiu.
Grįžtu prie močiutės. Ši jau sušalusi... Nežinau kaip bus su tuo „dideliu“... Jaučiuosi labai kalta. Bėgu iki namų, atnešu termosą arbatos ir savo vaistų nuo spaudimo. Turėsim mašinoj laukt dar dvi valandas...
Bėgu namo, pro šalį klykaudamas vėl bėga jaunimas. Cool! Jaučiu, kad kažko imu neapkęsti. Klausykit, organizatoriai! Aš ne prieš sportą. Galima bėgti Senamiesčiu, bet ne uždaryti jį kokioms 8valandoms!
Grįždama pas močiutę pagalvojau – kvailė aš, reikėjo tiesiog išsikviesti greitąją, tegu pabando privažiuoti, būčiau pažiūrėjusi, kaip jie būtų pargabenę močiutę namo!
Liūdna, kad vis mažiau supratimo, jog pasaulis priklauso ne tik jauniems. Bet ir senoliams, kurie dar gyvi“, – istorija dalijosi ji.
Šis įrašas kaipmat sulaukė tūkstančių patiktukų ir šimtų komentarų, kuriuose – Laimos nuomonę palaikantys pasisakymai.