Anticiklonas – aukšto slėgio sritis, kurioje oro slėgis centre yra didžiausias ir mažėja pakraščiuose. Vėjai pučia iš centro į išorę, bet dėl Žemės sukimosi šiaurės pusrutulyje jie sukasi pagal laikrodžio rodyklę, pietų – prieš laikrodžio rodyklę.
Leidžiantis orui iš aukštųjų atmosferos sluoksnių, jis sušyla, todėl sumažėja santykinis drėgnumas, o dangus dažniausiai būna giedras.
Anticiklonai lemia sausus ir ramius orus. Žiemą – stiprius šalčius be kritulių, vasarą – alinančius karščius ir tvankumą. Vykstant anticiklonui debesys beveik nesusidaro, todėl, jei reiškinys trunka ilgai, jis gali lemti smogo susidarymą miestuose, padidinti oro užterštumą, neigiamai paveikti augalus ir vandens telkinius.