Euro zonos ūkio plėtra 2018 metais gerokai susilpnėjo ir šiemet prognozuojamas tolesnis jos buksavimas dėl geopolitinės nežinomybės, lėtėjančio augimo besivystančiose rinkose ir prekybos konfliktų.
Analitikų teigimu, euro zonos ekonomikos augimo prognozė galėtų būti sumažinta nuo gruodį numatytų 1,7 proc. 0,2 arba 0,3 proc. punkto.
Centrinis bankas išliktų šiek tiek optimistiškesnis negu Europos Komisija, bet ne toks, kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šios institucijos savo prognozes euro zonai apkarpė šių metų pradžioje.
„Šiuo metu sudėtinga spręsti apie būsimą augimą euro zonoje tiek dėl vidaus paklausos, tiek dėl didėjančių užsienio grėsmių“, – sakė „ING DiBa“ banko ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Prekybos konfliktai tarp Vašingtono, Briuselio ir Pekino, lėtėjantis augimas tokiose svarbiose eksporto rinkose kaip Kinija ir didėjanti nežinomybė dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, arba „Brexito“, smogė pasitikėjimui ir sulėtino euro zonos ekonomikos plėtrą.
ECB prezidentas Mario`ius Draghis sausį pripažino, kad „euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas gaubiančių grėsmių sumažėjo“, bet jas temdo išorės veiksniai.
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad nedarbo lygis euro zonoje vasarį sudarė 7,8 proc. ir buvo žemiausias nuo 2008 metų.
Tačiau metinis kainų augimas bendros valiutos bloke vasarį sudarė vos 1,5 proc., palyginti su 1,4 proc. sausį, teigė „Eurostat“, o grynoji infliacija netgi sumažėjo.
