Anot jo, pagal šį rodiklį Šiaurės Europos regione Vilnių lenkia tik dvi sostinės: Londonas, „visame pasaulyje liūdnai pagarsėjęs savo didelėmis butų kainomis“, ir Stokholmas.
„Londone aukštas būsto kainas palaiko užsienio pirkėjai, kurių lėšų kilmė dažnu atveju yra įtartina, pavyzdžiui, iš Rusijos“, – paminėjo ekonomistas.
Tačiau Stokholmą Vilnius gali aplenkti jau šiemet.
2022 m. Vilniuje butų kainos augo sparčiau nei atlyginimai. Butų kainos šoktelėjo 22 proc., o atlyginimai vijosi su 12 proc. kilstelėjimu.
Tuo metu Stokholme butų kainos smuktelėjo 10 proc., o atlyginimai augo 3 proc.
Taigi būsto įperkamumas Stokholme pagerėjo, o Vilniuje – suprastėjo.
Prognozuojama, kad ir 2023 m. butų kainos Stokholme toliau mažės, galbūt apie 10 proc., o atlyginimai augs apie 4 proc. Jei Vilniuje būsto kainos nekris, o atlyginimai augs apie 8 proc., Lietuvos sostinėje būsto įperkamumas taps prastesnis nei Stokholme.
„Įdomu tai, kad Vilniuje butų kainos tapo panašios į daugumos Jugtinės Karalystės miestų, išskyrus Londoną.
Pavyzdžiui, Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste butų kainos centrinėje miesto dalyje siekia apie 3700 eurų už kv. metrą, o ne centrinėje – 2700 eurų už kv. metrą. Vilniuje atitinkamai apie 4000 ir 2700 eurų.
Atlyginimai Belfaste yra beveik du kartus didesni nei Vilniuje, tad Vilniaus patrauklumas planuojantiems iš JK į Lietuvą grįžti ir būsto neturintiems emigrantams sumažėja.
Istoriškai pakakdavo penkių metinių atlyginimų, norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą, arba penkių metinių šeimos pajamų, norint įsigyti 90 kv. metrų ploto butą. Šiuo metu šis rodiklis JAV siekia apie 5 metus, ES šalyse – apie 10 metų.
ES šalyse šis rodiklis yra didesnis dėl ilgą laiką buvusių itin žemų palūkanų normų, kurios išpūtė būsto kainų burbulus. Visgi, kylant palūkanų normoms, šis burbulas bliūkšta. Apie tai ne kartą yra perspėjęs ir Europos Centrinis Bankas“, – rašė Ž.Mauricas.
