Seime – aiškus sprendimas dėl NT mokesčio: kiek teks mokėti Apsisprendė dėl GPM tarifų, ūkininkams – lengvatos

Iš raidžių ant jų nugarų susidėliojo žodžiai: „Atgal į šviesų rytojų?“

Posėdyje balsuojant dėl GPM galiausiai nuspręsta, kad metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. 

Žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Po šio sprendimo ūkininkai Seimo salėje plojo atsistoję.

Seimas priėmimo stadijoje taip pat pritarė, kad nuo kitų metų bendros gyventojų pajamos būtų apmokestintos progresyviau. Tai vyktų taikant tris tarifus – 20, 25 ir 32 proc. 

20 proc. būtų apmokestintos didesnės nei 36 VDU metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. Iš pradžių svarstyta įvesti dar vieną laiptelį, kalbėta apie 36 proc., tačiau vėliau tokių planų atsisakyta. Minėti pakeitimai laukia ir dirbančių pagal individualią veiklą.

Tarp GPM pakeitimų – ir prezidento iniciatyva taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD), kuris per metus siektų 1044 eurus, arba 87 eurus už vaiką (po mokesčių – 208,8 eurų už vaiką). Seimas balsuodamas nusprendė, kad PNPD įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.

Tiesa, ūkininkams toks apmokestinimas iš pradžių buvo netinkamas. Jie surengė ne vieną protestą, o prie Seimo su plakatais ir traktoriais rinkosi ir trečiadienį bei Seimui priiminėjant sprendimą ketvirtadienį.

Kone didžiausių audrų visoje mokesčių reformoje sulaukė NT mokestis. Viešojoje erdvėje skaičiuota, kad būta daugiau nei 8 korekcijų. 

Seimo pritarta pirmą būstą apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“ asmeniui. Dėl dalies, kuri viršija minėtą sumą, tarifo, spręstų savivaldybės pasirinkdamos 0,1-1 proc. tarifą.

Ne pagrindiniam būstui numatyti tokie tarifai: 

Svarbu, kad nuo ateinančių metų Registrų centras pervertins ir perskaičiuos NT vertes, dėl ko pagal esamą mokesčio formatą apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų – tai valdantieji įvardija kaip vieną priežasčių, kodėl būtina keisti esamą NT apmokestinimo tvarką, skelbė ELTA.

Lrytas primena, kad svarstant mokesčių reformą, Seimas pritarė akcizo saldiesiems gėrimams nuo 2026-ųjų įvedimui. Daugiau apie visus pakeitimus galima skaityti čia.  

Akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, nuo 2026-ųjų bus taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, kuriuose yra daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų (100 ml gėrimo), mokestis būtų taikomas tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

„Siūlomas saldintų gėrimų apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi – tai reiškia, kad gėrimai, kuriuose yra tik natūralių cukrų (pvz., iš vaisių ar pieno), nebūtų priskiriami prie akcizų objekto. Toks požiūris leidžia tiksliau atskirti sveikatai mažiau palankius produktus ir užtikrinti proporcingą mokesčio taikymą“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.

Cukraus kiekiui 100 litrų neviršinant 8 gramų, gėrimas būtų apmokestintas 7,4 euro tarifu, virš 8 gramų – 21 euro mokestis. Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 0,52 euro. Nuo akcizo bus atleidžiami maisto produktų gamybai skirti saldinti gėrimai, viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nefasuoti, taip pat farmacijos produktų, medicinos priemonių, maisto papildų, kūdikių mišinių gamybai skirti saldinti gėrimai.

Taip pat pritarta nuo 16 iki 17 proc. didinti standartinį pelno mokesčio tarifą, o lengvatinį – iki 7 proc.

Įvestas ir draudimo sutarčių mokestis, naikinama lengvata šildymui.