„Labai norėjom didinti išlaidas krašto apsaugai, iš esmės tas biudžetas ir didina, o pats didinimas yra labai staigus – jau nuo kitų metų mes viršysime 5 proc. BVP rodiklį ir tas rodiklis iš esmės išliks labai panašus 2026, 2027, 2028 metais.
Tai mes kitais metais turėsime didžiulį išlaidų šuolį krašto apsugai, bet neramina, kad pasižiūrėjus į 2027–2028 metus, suplanuotas labai vangus augimas kitoms biudžeto sritims“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo požiūris“ dėstė Ž. Mauricas.
Tik ekonomistas abejoja, ar tikrai tas augimas bus toks vangus, kai yra dižiulis spaudimas kelti darbo užmokesčius, ir ypač kai kitais metais bus šliūkštelėta pinigų iš antros pensijų pakopos.
Visgi, apklausų duomenys rodo, kad daugiau nei 50 procentų žmonių sako, kad jie ketina išeiti iš antros pensijų pakopos.
Anot Ž. Maurico, čia gali būti du scenarijai: vienas – jeigu, tarkim, iki tam tikros ribos žmonės atsiims, tai tada gali būti, kad tiek ir liks, maždaug 30–40 proc., ne 50 proc. Bet jeigu jau versis virš 50 procentų, tai gali būt, kad tiesiog ir visi kiti atsims.
„Stiprėja sniego gniūžtės efektas. Žinot, kai žmonės mato, kad visi išeina iš patalpos, tai niekas nenori likti patalpoje. Tiesiog eina, nes ir visi kiti eina“, – aiškino jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad čia yra paprasčiausia elgsenos ekonomika ir elgsenos finansai.
„Nobelio premijos laureatai, ekonomistai Robertas Šileris ir Danielis Kahnemanas tiria tuos reiškinius ir tai yra vienas iš tokių pagrindinių elgsenos dalykų.
Kartais net užtenka žymiai mažesnio procento, jeigu tai yra žmonės tokioje tam tikroje patalpoje. Ten būna 5 ar 10 procentų. Jeigu čia yra toks ilgesnis procesas, tai aišku, tie procentai irgi didesni, bet aš manau, kad scenarijus gali būti ir toks, kad tikrai labai daug žmonių atsiims pinigus.
Taigi šliūkštelsim pinigų, sukursim savo įvaizdį, kad viskas labai gerai, viskas auga, biudžeto pajamos auga, tai 2026 metais mes deficitą turėsime net mažesnį negu planavome, bet 2027 metai bus tokie, kaip minėjau: vakarėlis tęsis, bet jau išjungiama šviesa ir muzika, tik dar patys dainuoja iš inercijos.
Ir tada 2028 metais jau bus iššūkiai, kai jau švinta, reikia eiti namo, nesinori nieko, galvą skauda ir taip toliau“, – vaizdžiai aiškino Ž. Mauricas.
O jau tuomet, pasak ekonomisto, 2029 metai gali būti dar sunkesni.
„Valstybės kontrolė praeitą savaitę išleido ir akcentavo, kad nuo 2029 metų, jeigu mes toliau eisim tokia kryptim, tai turėsime labai didžiulį tarpą tarp mūsų biudžeto išlaidų ir pajamų.
Ir jį tada reikės žiūrėti, ieškoti būdų kaip jį užkamšyti. Tai ko gero grės ir išlaidų, galbūt, įšaldymas tam tikrą laikotarpį ir gali būti, kad mokesčiai taip pat didės.
Tai iš esmės kitais metais mes nepamatysime tų efektų ir kitų metų biudžetas, aš taip vertinčiau, bus galbūt toks, koks ir turėjo būti, vertant bendrą kontekstą, nes daugelis šalių tą daro, bet lakmuso popierėlis bus būtent 2027–2028 metų biudžete“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, ar pamatę 2026 metų įsiliejančių pinigų vakarėlį, Vyriausybė, visgi, savyje suras ryžto nedidinti per daug išlaidų, nežiot to kąsnio, kurio negali sukramtyti.
Tik tuomet, pasak ekonomisto, galbūt dar daugiau ar mažiau kažkaip išlaviruosime, o jeigu ne, jeigu 2027 metų bus didelis išlaidų augimas, tada mes turėsime didžiulę nuokalnę 2028–2029 metais.