Vladimiras Sorokinas (g. 1955 m. rugpjūčio 7 d. Maskvoje) – šiuolaikinis postmoderniosios kūrybos rusų autorius, dramaturgas, vienas žymiausių moderniosios rusų literatūros atstovų. 1977 m. V.Sorokinas įgijo inžinieriaus diplomą Gubkino naftos ir dujų institute Maskvoje. Metus dirbo žurnale "Smena", kurį turėjo palikti dėl atsisakymo tapti komjaunuoliu. Praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį V.Sorokinas dalyvavo daugelyje meno parodų bei iliustravo beveik 50 knygų. Kaip rašytojas formavosi XX a. 9-ojo dešimtmečio pogrindinėje Maskvos dailininkų ir rašytojų scenoje. 1985 m. šešios V.Sorokino istorijos buvo išspausdintos Paryžiaus „A-Ya“ žurnale. Tais pačiais metais prancūzų leidėjas „Syntaxe“ išspausdino jo novelę „Očered“ ("Eilė"). V.Sorokino darbai – ryškūs pogrindinės kultūros pavyzdžiai – sovietmečiu buvo uždrausti. Jo pirmoji publikacija Sovietų Sąjungoje pasirodė 1989 m. lapkritį Latvijos žurnale „Rodnik“. Netrukus jo istorijos pasirodė rusų literatūros almanachuose ir žurnaluose: „Tretja modernizacija“, „Mitin žurnal“, „Konec veka“, „Vestnik novoj literatury“. 1992 m. rusų leidykla „Russlit“ išleido jo apsakymų rinkinį - pirmąją V.Sorokino knygą, nominuotą Rusijos Bukerio premijai. V.Sorokino knygos išverstos ne tik į anglų, prancūzų, vokiečių, italų kalbas, bet ir lietuvių, danų, suomių, švedų, norvegų, olandų, lenkų, japonų, serbų, kroatų, rumunų, estų, slovakų, čekų, vengrų, korėjiečių kalbas. Vienas jo romanų „Opričniko diena“ aprašo Rusiją 2028 m. su caru Kremliuje, rusų kalba su kiniškais posakiais ir Didžiąja Rusijos siena, skiriančia šalį nuo kaimynų.