Kai kurios stovyklos yra skirtos kūrybai.
Jos vadinamos plenerais.
Šventojoje kasmet susirenka rašantys žmonės.
Jie kuria eilėraščius.
Rašo apsakymus.
Rašantys žmonės išleidžia savo knygas.
Tas knygas atsiveža į Šventąją.
Jas parodo bičiuliams.
Išgirsta jų patarimus.
Labai džiaugiasi, kai kas nors pagiria.
Šiemet plenere dalyvavo apie keturiasdešimt žmonių.
Poetė Paulina Žemgulytė ir rašytoja Gintarė Adomaitytė kalbėjo apie kitų dalyvių kūrybą.
Ji paprasta ir nuoširdi.
Ukmergės rajone Vepriuose rinkosi žmonės, kuriantys paveikslus.
Paveikslus galima ne tik piešti.
Šį kartą jie savo paveikslus raižė ant linoleumo.
Paskui užtepė dažais ir atspaudė ant popieriaus.
Jų kūrinėlius galima vežti į parodas.
Pernai juos jau matė Utenos gyventojai.
Šiemet dalyviai kūrė paveikslus apie gimtinę.
Vadovė džiaugėsi, kad visi dalyviai buvo darbštūs, o jų darbai įdomūs.
Vepriuose stovyklavo ir fotografai.
Jie turėjo fotografuoti ne tik gamtą, bet ir žmones.
Žmones fotografuoti nedrąsu.
Reikia paklausti, ar jie sutinka.
Ne visi mėgsta fotografuotis.
Panevėžietei Stanislavai Juozapaitytei pasisekė.
Visi žmonės sutiko būti nufotografuoti.
Stanislava fotografavo ir Sekminių šventę.
Už tas nuotraukas ją pagyrė vadovė.
Žmogui su negalia fotografuoti nėra sunku.
Bet reikia daug išmokti.
Šakietis fotografas Rimaldas Vikšraitis išgarsėjo ne tik Lietuvoje.
Prancūzijoje už savo nuotraukas jis gavo pagrindinį prizą.
