Ji vyksta jau keturiasdešimt keturis metus.
Šiemet į šventę susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių iš visos Lietuvos.
Kai kurie žmonės šiose šventėse dalyvauja daug metų.
Jie gali prisiminti ir papasakoti, kaip jos prasidėjo.
Tada suvažiuodavo į kurio nors draugo sodybą.
Ir ilgai kalbėdavosi prie laužo vakarais.
Po susitikimo išleisdavo ranka rašytą laikraštėlį „Draugo žodis“.
Paskui žmonės su negalia ėmė rinktis kultūros namuose Pasvalio rajone.
Kas vasarą į šventę jų atvykdavo vis daugiau.
Vietos vėl ėmė trūkti.
Todėl jau penkerius metus šventė rengiama Balsių malūne gamtoje.
Malūno savininkas Rimas Želvys pats turi negalią.
Jis gerai supranta, kaip tokiems žmonėms svarbu išvykti iš namų, pabendrauti, paklausyti muzikos, pašokti, padainuoti.
Žmonių su negalia ansamblis „Gija“ iš Marijampolės šventėje parodė istoriją apie lino kelionę.
Alytaus rajono neįgaliųjų draugija perskaitė eilėraščių apie Dzūkiją.
Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Svaja“ padainavo žemaitiškų dainų.
Aukštaitiškų dainų padainavo Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Goda“.
Į Talačkonis atvyko dainininkai Liveta, Ingrida ir Petras Kazlauskai.
Jų dainas mokėjo visi šventės dalyviai.
Todėl mielai dainavo kartu.
Žinomų dainininkų koncertai žmonėms su negalia labai reikalingi.
Jie jaučiasi įvertinti ir pagerbti, o dainininkai daugiau sužino apie neįgaliųjų gyvenimą.
Žmonės su negalia į Talačkonis atsivežė savo rankdarbių.
Alvidas Svilis iš Pasvalio gamina medines žvakides, cukrines, kitus daiktus.
Regina Lengvinienė iš Radviliškio sukūrė vazeles iš lininių siūlų.
Į tokias vazeles galima įdėti džiovintas gėles. Dar buvo odinių dėžučių, segių, vėrinių iš karoliukų, papuošalų iš akmenėlių. Reikia kuo daugiau švenčių, kur žmonės susitinka, linksminasi, šypsosi.
Tokius renginius jie ilgai prisimena.
