Tokie žmonės turi savo draugiją.
Nuo šio pavasario draugijai vadovauja Vytautas Pivoras.
Jis pasakoja apie kalbą, kuria bendrauja negirdintys žmonės.
Anksčiau girdintys žmonės galvojo, kad kurčias žmogus nieko nesugeba ir net negali mokytis.
Bet taip buvo labai seniai.
Daugiau kaip prieš du šimtus metų.
Dabar visi žino, kad kurtieji yra tokie pat kaip ir kiti.
Jie važiuoja tais pačiais troleibusais.
Dirba panašius darbus.
Kurtiems tėvams gimsta girdintys vaikai.
Jie mokosi girdinčiųjų mokyklose.
Kurtieji turi savo kalbą.
Ta kalba vadinama gestų kalba.
Kadaise ji net buvo uždrausta.
Todėl, kad girdintieji manė, jog kalbėjimas gestais trukdo mokytis.
Negirdinčius vaikus netgi mušdavo per rankas, kad jie nerodytų gestų.
Iš jų labai šaipydavosi.
Paskui buvo įrodyta, kad gestų kalba naudinga.
Dabar kurtieji žmonės nori, kad girdintieji taip pat tą kalbą išmoktų.
Bet gestų kalbą moka tik labai nedaug girdinčių žmonių.
Trūksta vertėjų iš kurčiųjų kalbos.
Jie dirba daugiausia Vilniuje ir Kaune.
Mažesniuose miestuose gyventi nenori.
Universitete trūksta gestų kalbos vertėjų, kurie gali išversti kurtiesiems studentams paskaitas.
Yra ir gerų dalykų.
Internete yra kurčiųjų draugijos puslapis.
Ten viskas dedama paprasta ir gestų kalbomis.
Kurtieji patys rengia naujienas.
Pradėjo veikti gestų kalbos televizija.
Per Lietuvos televiziją galima pažiūrėti žinias gestų kalba.
Gestų kalba galima pamatyti, ką kalba Prezidentė apie per metus padarytus savo darbus.
Ruošiamas gestų kalbos žodynas.
Gestų kalbos mokosi būsimieji mokytojai, įvairių įstaigų darbuotojai, girdintys tėvai.
Taigi daug padaryta ir dar daugiau teks nudirbti.
