Šiemet neįgalieji galėjo tai padaryti ir Naisių kaime.
Ten tai pat yra žirgynas.
Žmonės su negalia į jį nuvyko pirmą kartą.
Kai jie pamatė žirgus, dingo kelionės nuovargis.
Savo įspūdžius papasakojo Vytautas.
Jam sunku vaikščioti dėl ligos.
Vyras kartais kelias savaites negali atsikelti iš lovos.
Tačiau dabar jis užsėdo ant žirgo ir jojo.
Rimutė joti pabijojo, bet džiaugėsi žirgus paglosčiusi.
Sunkiai judanti Anželika buvo jojusi ir anksčiau.
Jodinėti yra jos svajonė.
Visiškai nematanti Virginija sako, kad jai reikėjo daugiau pačiupinėti, paglostyti žirgą.
Ji stamboka, todėl bijojo, kad bus sunku užlipti.
Bet pavyko.
Andrius ant ponio jojo vaikystėje.
Naisiuose jis tai prisiminė.
Andrius bijojo, kad neišsilaikys ant žirgo ir nukris.
Apjojęs pirmąjį ratą jis nenorėjo nulipti.
Audronė pasakojo, kad žirgus mylėjo jos tėtis.
Jis svajojo, kad Audronė kada nors jodinės.
Ši svajonė išsipildė.
Naisių žirgyne dirba Vaiva Kasperavičiūtė.
Ji čia ateina kiekvieną dieną.
Ji nori padėti ir negalią turintiems žmonėms.
Kai bendrauja su žirgais, gerėja jų sveikata.
Gydytojai gali netgi paskirti gydomąjį jojimą.
Jis tinka sergant daugeliu ligų.
Jojimas padeda sunkiai judant.
Jis ramina.
Joti gali net ir akli žmonės.
Kurtuvėnų žirgyne žmonės su negalia lankosi jau seniai.
Ten netgi yra kur pernakvoti.
Todėl atvykti gali ir žmonės iš tolimesnių Lietuvos vietų.
Tik turi apie tai iš anksto pranešti.
