Lietuvoje buvo įvertinta dvidešimt viena aukštoji mokykla.
Iš jų keturiolika yra pritaikytos studentams su negalia.
Penkios yra prastai pritaikytos.
O dvi yra visiškai nepritaikytos.
Šiaulių universitetas pritaikytas geriausiai.
Ten yra keltuvai, erdvūs tualetai, pažeminti šaligatvių borteliai.
Panašiai pritaikyti Vilniaus universitetas ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
Blogiausiai pritaikytas yra Klaipėdos universiteto pastatas ir aplinka.
Tačiau Klaipėdos universitete studentams su negalia labai padeda dėstytojai ir kiti
darbuotojai.
Klaipėdos universitete studijuoja trisdešimt penki studentai su negalia.
Trys iš jų sunkiai juda.
Šiemet bus pastatytas patogus bendrabutis.
Fakultetuose atsirado keltuvai.
Yra viena auditorija, į kurią galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu.
Vaida Butautaitė turi regos negalią.
Ji studijuoja Klaipėdos universitete.
Vaida pasakoja, kad universiteto darbuotojai ir dėstytojai yra labai geranoriški ir supratingi. Neatsisako padėti ir kurso draugai. Mergina nori suburti negalią turinčius Klaipėdos universiteto studentus į draugiją.
Vytauto Didžiojo universitetą Kaune jaunuoliai su negalia vadina draugiškiausia aukštąja
mokykla.
Ten kasmet daugėja studentų su negalia.
Ypač daug yra judančių neįgaliųjų vežimėliais.
Jei reikia, nepritaikyta auditorija pakeičiama ta, į kurią užveža liftas arba yra dar kokia
nors patogi prieiga.
Visur veikia automatiškai atsiveriančios durys.
Ten, kur nėra liftų, pastatyti keltuvai. Beveik visuose aukštuose yra erdvūs tualetai.
Penkiuose pastatuose veikia pritaikytos skaityklos.
Aukštai ir lifto mygtukai sužymėti Brailio raštu.
Veikia garso pranešimai apie aukštą. Tai labai patogu akliesiems.
Studentai su negalia turi patogų darbo kambarį.
Ten yra Brailio spausdintuvas.
Yra kampas ir poilsiui. Bendrabučių trūksta, bet jie duodami beveik visiems prašantiems negalią turintiems studentams.
Studentai su negalia siūlo, kaip padaryti, kad studijuoti būtų patogu.
Studentas Martynas Vitkus turi sunkią regos ir judėjimo negalią.
Jis vaikšto pasiremdamas lazda.
Tačiau Martynas visur suspėja, dalyvauja renginiuose.
Aktyvūs studentai parodo, kad žmogui su negalia reikia visko lygiai kaip ir sveikam.
Studentė su negalia Ieva Danilevičienė įkūrė grupę, vienijančią aktyvius VDU studentus. Toje grupėje jie renkasi ir dalijasi sumanymais.
Studijuoti nori ir tie, kurie dėl savo negalios negali išeiti iš namų.
Kai kuriose aukštosiose mokyklose galima studijuoti per atstumą.
Tai vadinama nuotolinėmis studijomis.
Tačiau Lietuvoje tokių studijų dar mažai. Jos neturėtų būti daromos tik studentams su negalia.
Nuotolinės studijos turėtų būti skirtos visiems, kurie nori.
Negalią turintiems jaunuoliams trūksta žinių apie studijas.
Studentų sąjungos atstovai siūlo Lietuvoje kurti informacinius centrus, kur tokių žinių būtų
galima gauti.
Taip jau yra užsienyje.
Centruose dirba psichologai, švietimo ir socialiniai darbuotojai.
Jie atsako būsimam studentui į visus rūpimus klausimus.
Svarbu, kad sveikieji studentai nesusipriešintų su turinčiais negalią ir specialiųjų poreikių
studentais.
Patogiai studijuoti nori visi.
Todėl tokiame centre turėtų būti padedama bet kuriam studentui.
Specialieji poreikiai yra skirtingi.
Akloji Vaida sako, kad studentui su regos negalia valstybės duodamų pinigų užtenka.
O kurtieji skundžiasi, kad turi samdyti gestų kalbos vertėjus.
Gaunamų pinigų jiems pakanka užmokėti vertėjui už tris valandas darbo per dieną.
O kurčiam studentui gestų kalbos vertėjo reikia visą mokymosi dieną.
Tokių specialiųjų poreikių turi tik pusė aukštųjų mokyklų studentų su negalia.
Kiti studentai turi įvairių judėjimo negalių.
Dėl jų specialiųjų poreikių tarsi nekyla.
Todėl valstybės skiriama pinigų suma turėtų priklausyti nuo negalios.
