Savarankiškai jie gali važiuoti tik miesto autobusais ir troleibusais. Tačiau ar miesto transportas yra pritaikytas neregiams ir silpnaregiams?
Arvydas Juchna turi regos negalią.
Jis dažnai važinėja Vilniaus autobusais ir troleibusais.
Arvydas pasakoja apie sunkumus, kurių kyla jais važiuojant.
Silpnai matantiems žmonėms nepatogu skaityti informaciją ant švieslenčių.
Naujausiuose autobusuose informacija matoma neblogai.
Senesniuose autobusuose trukdo įvairios spalvos.
Viskas gerai, kai ant tamsaus fono maršrutas užrašytas ryškiomis spalvomis.
Pavyzdžiui, oranžine, geltona ar balta.
Tačiau silpnai matantys žmonės neįskaito užrašų mėlyna, žalia ar juoda spalva ant pilko fono.
Kai kada negali padėti ir bendrakeleiviai. Paklausus, koks autobusas ar troleibusas atvažiavo, pagalbininkas ima bėgioti ieškodamas
skaičių ant transporto priemonės šono ar galo. Bet greitai nepamato.
Autobuso ar troleibuso vairuotojas uždaro duris ir nuvažiuoja.
Tenka laukti kito troleibuso.
Sunku naudotis elektroniniais komposteriais bilietams žymėti.
Jų šviesiai pilkame fone vos tamsesnių raidžių įžiūrėti prasčiau matančiam žmogui neįmanoma. Prasčiau matantys žmonės sunkiai įžiūri autobusų ir troleibusų tvarkaraščius stotelėse.
Neregiams dar sunkiau.
Daugelis neregių nedrįsta paklausti žmonių, koks troleibusas atvažiavo.
Jie stovi stotelėje ir laukia, kol patys žmonės pasiūlys pagalbą. Prieš dešimt metų troleibusuose buvo įmontuota speciali įranga.
Ji padeda orientuotis žmonėms su regos negalia.
Jiems buvo išdalyti specialūs pulteliai.
Jais naudojantis buvo galima sužinoti troleibuso maršrutą.
Dabar tie įrenginiai paseno.
Naujų niekas nebegamina.
Paprasčiau tiems, kurie moka naudotis išmaniaisiais telefonais. Neseniai miesto transporte buvo įdiegta m.Ticket programėlė.
Ja galima susimokėti už bilietą.
Ir susiplanuoti kelionę autobusu ar troleibusu.
Arvydas sako, kad keliones žmonėms su regos negalia būtų galima palengvinti. Pavyzdžiui, kiekviename autobuse ar troleibuse įtaisyti garsiakalbius greta durų.
Per juos praneštų į stotelę atvažiavusio maršruto numerį.
Vežėjai sako, kad stengiasi transportą pritaikyti žmonėms su negalia.
Tačiau trūksta pinigų.
Neseniai buvo pakeistos visų autobusų maršrutų rodyklės.
Padidinti maršrutų numeriai ir raidės. Troleibusų maršrutų rodyklių užrašų pakankamai padidinti nepavyko.
Bet ir jie yra didesni nei prieš pusę metų.
Sudėtingiau patobulinti senųjų autobusų informacines švieslentes.
Įranga brangiai kainuoja.
O pinigų tam nėra.
Vežėjai sutinka, kad komposteriai nepatogūs.
Įranga buvo įsigyta beveik prieš dešimtmetį.
Taigi atsirado patogesnių.
Šiuo metu vežėjai išbando spalvotus komposterius.
Prieš atsirandant elektroniniams bilietams, žmonės su regos negalia galėjo pasimokyti juos
žymėti specialiame stende.
Sutartose komposterio vietose buvo padaryti įdubimai.
Silpnaregiai ar neregiai juos randa pirštais.
Taip jiems lengviau pažymėti elektroninius bilietus.
Vežėjai žada tęsti ir transporto „įgarsinimą“.
Troleibusui atvažiavus į stotelę, nematantis keleivis paspaudžia pultelio mygtuką.
Tada išgirsta informaciją.
Tokia įranga yra visuose troleibusuose.
Ji remontuojama ir prižiūrima.
Pultelius gavo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai.
Visuose autobusuose yra išoriniai garsiakalbiai.
Bet stotelėse jų vis tiek nesigirdi.
Šiuo metu ieškoma būdų, kaip tai išspręsti.
Gaila, kad negalima padidinti tvarkaraščių stotelėse.
Kai kurios raidės ir skaičiai kiek įmanoma padidinti.
Vežėjai žada rūpintis žmonėmis su negalia.
Kai pirks naujus autobusus ir troleibusus rinksis patogius ne tik silpnaregiams, bet ir kitiems
keleiviams su negalia.
