Ta stovykla yra skirta žmonėms su negalia.
Inga juda vežimėliu.
Ji yra labai mažo ūgio.
Stovykloje dalyvavo žmonės iš dvidešimt penkių šalių.
Du šimtai žmonių buvo su negalia.
Apie tris šimtus buvo jų pagalbininkų savanorių.
Šiemet stovykla vyko trisdešimt antrą kartą.
Kasmet ji vyksta vis kitoje šalyje.
Į stovyklą susirinko labai įvairūs žmonės.
Skirtinga buvo jų odos spalva, rasė, tautybė, negalia.
Visi buvo garbingi stovyklos svečiai.
Kiekvieną dieną stovykloje vyko daug renginių ir užsiėmimų.
Dalyviai gamino maistą, šoko, mėgavosi sveikatos procedūromis.
Čia buvo įmanoma išbandyti tai, ko gyvenime nedrįstum.
Skristi lėktuvu ar parasparniu.
Plaukti burlaiviu.
Gesinti gaisrą.
Nardyti, jodinėti, važinėti vėjaračiu.
Pamatyti šunis gelbėtojus ir panašiai .
Kiekvieną vakarą vykdavo diskotekos, vakarėliai.
Stovyklos dalyviams koncertavo garsūs dainininkai.
Lietuvius į stovyklą lydėjo savanorė Karolina Karpova.
Ji papasakojo savo įspūdžius.
Stovykloje savanoriauja ne tik studentai ar jaunimas.
Dauguma savanorių yra rimtas pareigas užimantys, gerą išsilavinimą turintys, turtingi ar
kilmingi žmonės.
Karolina dirba skyriaus direktore vienoje draudimo bendrovėje.
Į maltiečių stovyklas dažnai kviečiami tie žmonės su negalia, kuriems labai reikia.
Jie gali būti atsiskyrę nuo pasaulio.
Arba nejausti gyvenimo džiaugsmo. Stovykloje jie atsigauna, atsipalaiduoja, pradeda šypsotis, juoktis.
Kartą paplūdimyje vyko vakarėlis.
Jame du šimtai žmonių su negalia linksminosi, juokėsi, šoko, maudėsi.
Jie tiesiog buvo laimingi.
Inga namuose nesėdi ir neliūdi.
Tačiau ir jai pakako įspūdžių. Pavyzdžiui, ji norėjo pamatyti ryklius. Ir pamatė.
Stovyklos dalyviams buvo surengta išvyka į jūrų muziejų.
Ingai jau buvo tekę jodinėti žirgais.
Bet šį kartą ji tai išbandė be specialaus balno.
Stovykloje Inga pirmą kartą gesino gaisrą.
Jai teko apsivilkti gerokai per didelį gaisrininko kostiumą.
Išlaikyti žarną su vandeniu buvo nelengva.
Ingą labai pradžiugino dar vienas iššūkis.
Ji pati iškėlė laivo burę.
Vaikinams didžiausią įspūdį paliko laivo valdymo pamoka.
Stovyklos dalyviai naudojosi įrengimais, kuriais Karo akademijos studentai mokosi vairuoti
karinius laivus.
Laivas tikroviškai siūbuoja, perduoda tikro plaukimo pojūčius.
Savanorė Karolina pasakoja, kad prieš stovyklą šiek tiek nerimavo.
Ji rūpinosi vienu itin sunkią negalią turinčiu dalyviu.
Tačiau viskas buvo puiku.
Padedant savanoriui pagalbininkui, jis įveikė visus iššūkius ir atsipalaidavo.
Netgi išbandė daugelį pramogų.
Kitą kartą Karolina bus drąsesnė.
Ji pamatė, kad iš kitų šalių atvyksta žmonių su labai sunkia negalia.
Kai kurie vos pirštą pakrutina.
Tačiau ir jiems atsirado veiklų ir pramogų. Jiems gali padėti ir du pagalbininkai.
Lietuvoje surengti tokią stovyklą dar nėra galimybių.
Ji tikrai labai didelė.
Maisto buvo išdalyta dvylika tūkstančių porcijų.
Žmones su negalia vežė plaukioti trylika laivų.
Dėl jų į orą kilo naikintuvai ir sraigtasparniai.
Stovyklos dalyvius vežiojo penkiolika pritaikytų autobusų.
Tuo metu Prancūzijoje streikavo žemdirbiai.
Juos aplenkti stovyklautojams padėjo policija.
Buvo labai daug rėmėjų.
Tai didžiausias Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas, laivynas ir šimtai žmonių.
Lietuvos organizatoriai surinko pinigus kelionei į Prancūziją, dalyvių mokesčiui ir kitoms
išlaidoms.
Kitais metais Maltos ordino stovykla vyks Lenkijoje. Karolina tikisi nuvežti ten daugiau žmonių iš Lietuvos.
Ji jau laukia tos kelionės.
Karolinai svarbu matyti, kad žmonės su negalia šypsosi ir yra laimingi.
