Juos globojo centro darbuotoja Rūta Drąsutytė‒Čepienė.
Jie dar aplankė Kopūstinės salos turgų.
Sunkiai judantiems žmonėms nelengva keliauti visuomeniniu transportu.
Bet ši grupė jau turi jiems tinkantį maršrutą.
Rūta jį visada suderina su atsakingais už transportą žmonėmis.
Šį kartą ji vežėsi ir didelį oranžinį plaukimo ratą.
Tai buvo staigmena.
Traukinys Vilnius‒Trakai atvyko į pirmąjį kelią.
Todėl patekti į vagoną su rateliais nebuvo sudėtinga.
Traukinio palydovas nuleido lieptelį.
Juo buvo patogu užvažiuoti vežimėliais.
Buvo ir šioks toks nesusipratimas.
Traukinio palydovas pirmiausia leido į vagoną sulipti sveikiesiems.
Todėl į jį tilpo ne visi neįgalūs keliautojai.
Keliems teko važiuoti aikštelėje vagono gale.
Ten važiavo viena moteris vežimėlyje, artimuosius lydinčios mamos ir žmonos, vyras su daline
judėjimo negalia.
Bet kelionė buvo neilga, tad žmonės nenusiminė.
Trakų autobusų stotyje keliautojų laukė žemagrindis autobusas.
Vairuotojas mielai padėjo įkelti į autobusą keliautojus vežimėliuose.
Pernai autobuso durys buvo per siauros, o laipteliai per aukšti.
Tačiau kitokio autobuso tuomet „Trakų autobusai“ neturėjo.
Autobusu visi laimingi atvažiavo prie Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo
bažnyčios.
Visi stebėjo Trakų gatvėmis iš bažnyčios keliaujančią eiseną.
Eisenos dalyviai nešė gėlėmis išpuoštą Trakų motinos Lietuvos globėjos paveikslo kopiją. Po Šventų mišių grupė patraukė į Kopūstinės salą.
Ten vyko Kopūstinės turgus.
Keliautojai klausėsi dainų.
Grožėjosi šaukštų dirbėjais, vantų rišėjais ir kitais amatų meistrais.
Tada pasuko prie ežero.
Čia paaiškėjo, kam reikalingas plaukimo ratas.
Pirmieji maudytis ryžosi Diana ir Andžejus.
Išlipti iš vežimėlio Andžejui padėjo mama.
Jis keturiomis pasiekė ežerą.
Diana prie ežero privažiavo su vežimėliu.
Vadovė padėjo Dianai atsisėsti ant plaukimo rato. Diana sakė, kad vandenyje visuomet jaučiasi gerai. Gaila, kad baseinu Diana, kaip ir kiti sunkiai judantys žmonės gali naudotis tik sanatorijose. Vilniuje tokių sąlygų nėra.
Po kelių minučių į vandenį jau brido kiti.
Išsimaudė ir patys nedrąsiausi. Po maudynių keliauninkai patraukė į garlaivį.
Jis taip pat buvo patogus žmonėms su negalia.
Garlaiviu plaukė ir kunigas Albertas Bortiak.
Paplaukiojus atėjo laikas keliauti namo.
Tas pats patogus autobusas visus nuvežė į geležinkelio stotį.
Šį kartą jokių nesklandumų lipant į traukinį nebuvo. Palydovas negalią turinčius žmones įleido pirmuosius.
Visi važiavo viename vagone ir dalijosi įspūdžiais.
Kelionė buvo turininga ir linksma.
Kelionės dalyvis Vytas sakė, kad keliaudami būriu visi jaučiasi stipresni.
