Jis daug metų aktyviai sportavo.
Arūnas buvo Europos kultūrizmo čempionas.
Paskui jis įkūrė sporto klubą „Šansas“.
Sporto klube lankosi ir žmonės su įvairiomis negaliomis.
Arūnas papasakojo apie sporto klubą ir jo lankytojus.
Jis seniai suprato, kad sportas yra naudingas.
Ir norėjo, kad tai pajustų kuo daugiau žmonių.
Sporto klubą klaipėdiečiai iš karto pamėgo.
Šeimininkas buvo labai draugiškas.
Netrukus Arūnas susitiko su negalią turinčiais žmonėmis.
Maždaug po metų nuo įkūrimo klube apsilankė Mindaugas.
Jis neturėjo abiejų kojų.
Arūnas leido jam naudotis treniruokliais nemokamai.
Vėliau Mindaugas sakė, kad sportas jam padėjo atsitiesti.
Mindaugui vienam sportuoti buvo nuobodu.
Netrukus jis atsivedė draugų.
Klubą pradėjo lankyti dar penki vaikinai.
Trys sėdėjo vežimėliuose.
Du sunkiai vaikščiojo.
Arūnas ir jiems sudarė sąlygas sportuoti nemokamai.
Daug kas klausinėjo, ar Arūnas nebijo prarasti verslo.
Jie sakė, kad kuriems lankytojams sportuoti su kitokiais žmonėmis gali būti nemalonu.
Bet Arūnui lygūs visi.
Į vežimėlį gali atsisėsti bet kuris.
Pamažu negalią turinčių žmonių klube daugėjo.
Iš pradžių Arūnas pats įnešdavo į klubą nevaikštančius sportininkus.
Paskui Klaipėdos verslininkai įrengė įvažą.
Dabar vežimėliu patekti į sporto salę nėra jokių kliūčių.
Sporto klube visiems užtenka vietos.
Ten lankosi ir Viliaus Grigalaičio globos namų ir vaikų globos namų „Danė“ auklėtiniai.
Arūnas prisideda organizuojant įvairias sporto varžybas Klaipėdoje.
Jis rengia nemokamus masažo ir jogos užsiėmimus senjorams bei žmonėms su negalia.
Kasmet jis surengia Kalėdų bei Naujųjų metų šventę žmonėms su negalia ir senjorams.
Tai puiki proga pabūti visiems kartu ir pabendrauti.
Žmonės su proto ar psichikos negalia sportuoja kartu su visais.
Jie kartu dalyvauja varžybose.
Arūnas priimdavo negalią turinčius žmones sportuoti nemokamai.
Dabar jis gauna paramą iš Klaipėdos miesto savivaldybės.
Arūną negalią turintys lankytojai labai mėgsta.
Gatvėje jie pribėga, pasisveikina, apkabina.
Nors būna ir nesusipratimų.
Visi jie išsprendžiami geranoriškai. Kartais turintieji psichikos negalią ateina į klubą išgėrę.
Tada Arūnas pasako tiesiai, kad sportuoti galima tik blaiviems.
Girti į klubą neįleidžiami.
Paūmėjus ligai lankytojai kartais tampa pikti.
Tačiau Arūnas ir tai išsprendžia.
Jis sako, kad niekas nežino, kokia bėda gali ištikti kiekvieną iš mūsų.
Klubo savininkas priima ir vyresnio amžiaus žmones iš globos įstaigų.
Tarp jų yra žmonių su įvairiomis negaliomis.
Kai kurie neturi rankų ar kojų.
Kai kurie sunkiai juda po insulto.
Iš pradžių buvo visko.
Pavyzdžiui, kai kurie atvykdavo nesiprausę.
Arūnas susikvietė visus ir paprašė, kad į klubą visi atvyktų švarūs.
Dabar visi atvažiuoja švarutėliai ir kvepiantys.
Arūnui malonu matyti, kaip žmonės sportuodami tampa žvalesni ir tvirtesni.
„Šanse“ lankosi ir negalią turintys žmonės iš Gargždų socialinių paslaugų centro. Iš pradžių jie buvo nedrąsūs ir nelinkę bendrauti.
Dabar jie nekantriai laukia, kada galės atvykti.
Su žmonėmis, turinčiais psichikos ar proto negalią, reikia mokėti bendrauti.
Jų negalima išskirti iš kitų, užgauti piktu žodžiu ar elgesiu.
Klaipėdos verslininkui tai pavyksta.
Net turintys autizmą pirmiausia prieina prie Arūno, pasisveikina ir apsikabina.
Tik paskui jie eina į treniruoklių salę.
Visus klubo savininkas priima tarsi lauktus svečius.
Klube per pusę pigiau sportuoti gali žmonių su negalia šeimos nariai.
Sporto klubo lankytojų laukia didžiulė treniruoklių salė.
Yra ir mažesnė sporto salė, masažo kabinetas, pirtis.
Žmonės su negalia į pirtį gali eiti tik tada, kai parodo gydytojo pažymą.
Yra negalių, kai pirtis gali pakenkti sveikatai.
Klube dirba kinizeterapeutas.
Jis padeda žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
Prie kitaip besielgiančių ar kitaip atrodančių žmonių įprato visi klubo lankytojai. Niekas
nesistebi, nespokso, nenusisuka.
Tai žmonėms su negalia ypač svarbu.
Klube jie maloniai praleidžia laiką, susitinka su bendraminčiais.
Net geranoriškiausi verslininkai negali dirbti vien labdarai.
Sporto klubas išsilaiko iš ateinančio jaunimo, kitų sportuojančių klaipėdiečių lėšų.
Šiek tiek pinigų gauna iš rengiamų socialinių projektų.
Reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, susimokėti už paslaugas, atnaujinti įrangą ir patalpas. Tačiau Arūnas sako, kad vaikų globos namų auklėtiniai, vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės su
negalia visada bus laukiami.
Klaipėdiečio veikla buvo įvertinta ir užsienyje.
Kanados kompanija „Norwex“ skyrė tūkstančio dolerių prizą.
Už tuos pinigus Arūnas žmonėms su negalia nupirko naujus treniruoklius.
Prieš aštuonerius metus Arūnas buvo išrinktas Metų klaipėdiečiu.
Jis buvo nustebęs.
Arūnas nemano, kad daro ką nors ypatinga.
Silpnesniems už save privalo padėti kiekvienas žmogus.
Nuo pernai Arūnas dalyvauja Klaipėdos miesto taryboje.
Jis padeda spręsti įvairius su sportu susijusius klausimus.
Gerus darbus Arūnas žada tęsti.
Šių metų rudenį jis kvies klaipėdiečius į didelę ir smagią sveikatingumo šventę.
