gali baigtis stuburo lūžiu.
Gyvenimas visiškai pasikeičia.
Žmogus tampa priklausomas nuo artimųjų.
Apie tokį gyvenimą jis nieko neišmano.
Pats nieko nesugeba padaryti.
Taip gyvenant lengva nugrimzti į depresiją.
Bet galima ieškoti pagalbos.
Prie jūros, Monciškėse, yra Landšafto terapijos ir rekreacijos centras.
Rugpjūčio mėnesį ten gyveno dvidešimt stuburo traumas patyrusių žmonių. Stovyklą surengė Lietuvos paraplegikų asociacija.
Ši stovykla nepanaši į užsiėmimus, kuriuose mokoma kokio nors amato ar dirbti kompiuteriu.
Joje žmonės mokosi vėl tapti savarankiški.
Vilnietis Eduardas Kovaliuk stuburo traumą patyrė prieš ketverius metus.
Per avariją jis miegojo automobilio gale.
Ir nebuvo prisisegęs saugos diržais.
Eduardui lūžo keli kaklo slanksteliai.
Kiti trys automobiliu važiavę žmonės patyrė lengvesnius sužalojimus.
Eduardui teko mokytis gyventi iš naujo.
Vaikino labai silpnos rankos.
Jam sunku įveikti ir mažiausią kliūtį kelyje. Tačiau stovykloje Eduardas sutiko panašių žmonių.
Jis įsitikino, kad ir rateliuose galima įdomiai gyventi.
Ir nebūti našta artimiesiems.
Jaroslavas Milevskis prieš trylika metų nesėkmingai nėrė į vandenį.
Jis patyrė kaklo traumą.
Į stovyklas Jaroslavas vyko penkis metus kaip dalyvis.
O dabar jau aštuonis metus moko kitus.
Jis sako, kad po kaklo pažeidimo viskas vyksta labai lėtai.
Reikia daug laiko, pastangų, kantrybės ir noro. Turintys sveikas rankas visko išmoksta daug greičiau.
Stovykloje laiko tapti savarankiškiems per mažai.
Stovyklos tikslas ‒ parodyti, ką žmonės galėtų toliau daryti namie.
Kaip sportuoti ir didinti krūvį.
Stovykloje žmonės buvo suskirstyti į dvi grupes.
Jiems vadovavo keturi mokytojai.
Jie taip pat juda rateliais.
Pirmą kartą į stovyklą atvykusius žmones moko Jaroslavas Milevskis ir Vaidas Stravinskas.
Antrą kartą sugrįžusiems į stovyklą padeda Tomas Šiliauskas ir Mindaugas Baltuška.
Vaidas Stravinskas traumą patyrė daugiau kaip prieš dvidešimt metų.
Jis dabar gyvena Italijoje.
Ir žaidžia neįgaliųjų krepšinio klube.
Vaidas į Lietuvą grįžta vasaromis.
Šioje stovykloje jis mokė neįgaliojo vežimėliu naudotis Genovaitę Matačinskienę.
Kažkada Vaidas pats pirmą kartą pamatė žmones, kurie ilsėjosi ant dviejų vežimėlio ratų.
Pamanė, kad jie taip nori pasirodyti ir pasipuikuoti.
Šiandien Vaidas žino, kad vežimėliu taip išlaikyti pusiausvyrą yra svarbu.
Tai padeda įveikti kliūtis kelyje.
Saugiau nusileisti nuo nuolydžio.
Net pailsėti.
Kai Vaidas pats tapo neįgalus, tokių stovyklų nebuvo.
Visus siųsdavo į reabilitacijos centrus.
Ten gyventi rateliuose nemokė.
Vaidui prireikė trijų metų, kol pats išmoko stovėti ant vežimėlio dviejų ratų.
O dabar po pusės metų nuo traumos žmonės atvažiuoja jau daug ką mokėdami.
Vaidui pritaria Tomas Šiliauskas.
Jis motociklo avariją patyrė beveik prieš penkerius metus.
Tokiose stovyklose senieji dalyviai daug padeda naujokams.
Jų gali klausti visko.
Ir sulaukti tiesių, atvirų atsakymų.
Tik gaila, kad ne visi klausia.
Gal bijo ar galvoja, kad jų bėdos kitokios.
Nors iš tikrųjų tai visų problemos panašios.
Mindaugas Baltuška turi mažiausiai gyvenimo vežimėlyje patirties.
Jis geras sportininkas.
Ir labai užsispyręs. Sveikas būdamas jis aktyviai sportavo.
Dabar Mindaugas ir neįgaliojo vežimėlyje labai daug treniruojasi.
Jis dirba, siekia naujų tikslų.
Ir savo pavyzdžiu drąsina kitus.
Tokių stovyklų reikėtų daugiau.
O jų vis mažėja.
Anksčiau per vasarą buvo galima apsilankyti keturiose stovyklose.
Dabar, jeigu pasiseka patekti į vieną ar dvi, jau labai gerai.
Todėl į Monciškes tik pirmą kartą atvyko ir Vitalija Stasiulienė.
Nors ji stuburo traumą patyrė daugiau kaip prieš porą metų.
Moteris pasakojo, kad daug ką darė taip, kaip pati suprato.
Tik stovykloje paaiškėjo, kad tai buvo galima padaryti kur kas lengviau.
Lietuvos aktyvios reabilitacijos asociacija tokias stovyklas rengė daugiau kaip dešimt metų.
Dabar jos jau kelis metus nebevyksta.
Gerai, kad dar galima nuvažiuoti į Monciškes.
Rasa Ostrauskienė yra Lietuvos paraplegikų asociacijos viceprezidentė.
Ji prisimena, kad iš pradžių žmonių su stuburo traumomis reikėjo ieškoti patiems.
Dabar per porą mėnesių nuo registracijos paskelbimo visos vietos būna užimtos.
Stovyklos dalyviams skaitomos paskaitos.
Asociacija turi savo įvairių sričių specialistų.
Jie gerai žino žmonių su negalia poreikius.
Ir gali jiems profesionaliai patarti.
Medicinos klausimais konsultuoja rateliais judantis gydytojas Tomas Morkevičius.
Teisiniais klausimais pataria Egidijus Grigonis.
Stovykloje galima gauti ir informacijos apie neįgaliųjų vežimėlius.
Aktyvaus gyvenimo neįgaliųjų vežimėliuose dar moko Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.
Į šią veiklą įsitraukė ir Maltos ordinas.
Jis tokią stovyklą surengė Klaipėdos rajone.
