Jis vadinamas Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Ten rašoma, kad žmogaus negalima gydyti, jei jis to nenori.
Žmogus turi teisę nuspręsti pats, ar jam tuo metu reikia pagalbos.
Po vienu iš straipsnių rubrikoje „Aš galiu“ parašė vienos merginos mama.
Jos duktė serga psichine liga.
Paūmėjus ligai, mergina tampa pavojinga sau.
Gydytis ji nenori.
Nevaikšto į jokius centrus ar kitas įstaigas.
Mergina nuolat su kuo nors susipyksta.
Ją dažnai apvagia.
Arba sužaloja.
Ji vartoja alkoholį.
Motinai tenka mokėti baudas.
Ir vaduoti dukterį iš policijos.
Kviesti medikus su policija yra sudėtinga.
Tenka kviestis žmones, kurie padeda išlaikyti merginą, kol atvyksta pagalba. Gydytojai suleidžia vaistų ir merginą apramina.
Tada ji dažniausiai grįžta namo iš ligoninės.
Mergina gydytojams nesipriešina.
Todėl jiems neatrodo agresyvi.
Gydytis ji nesutinka.
Tokia situacija yra ne vienintelė.
Taip gyvena nemažai šeimų, kuriose kas nors turi psichikos negalią.
Tada kas svarbiau?
Ar laiku padėti žmogui?
Ar jo teisė spręsti pačiam?
Kai kada žmogus su psichikos negalia gali būti pavojingas net sau pačiam.
Į klausimus atsakė Karilė Levickaitė.
Ji yra įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.
Karilė Levickaitė sako, kad Lietuvoje trūksta bendruomeninių paslaugų.
Socialiniai darbuotojai seniūnijose per mažai bendrauja su sergančiais žmonėmis.
Pirmenybė teikiama vaistams.
O svarbu gydymą vaistais derinti su kitomis paslaugomis.
Pavyzdžiui, su psichologine pagalba.
Ją reikėtų teikti nuolatos.
Valentinas Mačiulis yra Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius.
Jis paaiškino Lietuvos psichikos sveikatos įstatymą.
Jame parašyta, kada žmogų galima gydyti be jo sutikimo.
Tik tada, kai yra reali grėsmė, kad jis pakenks savo arba kitų sveikatai ar gyvybei.
Civiliniame kodekse parašyta, kad ir esant grėsmei turtui.
Tada žmogus nuvežamas į psichiatrijos ligoninę.
Ten jį stebi ir apžiūri du psichiatrai.
Ir psichiatrijos ligoninės administracijos atstovas. Jei reikalingas gydymas, o pacientas nesutinka, ligoninė kreipiasi į teismą.
Pacientas gali gauti advokatą.
Teismas turi teisę priimti sprendimą gydyti žmogų priverstinai vieną mėnesį.
Jeigu tokį gydymą reikia pratęsti, ligoninė vėl kreipiasi į teismą. Daugiausia priverstinai galima gydyti šešis mėnesius. Ligoninė turi teisę gydymą nutraukti ir anksčiau.
Jeigu tai rekomenduoja psichiatras.
Priverstinio gydymo sąlygos ligoninėje visiems pacientams yra vienodos.
Išskyrus pasivaikščiojimus po teritoriją be palydovo.
Kaip padėti žmonėms su psichikos negalia, kurie nenori gydytis?
Yra trys paprasti veiksmai.
Pirmas veiksmas – pranešti šeimos arba Psichikos sveikatos centro gydytojui, kad žmogus
pavojingas sau ar aplinkiniams.
Antras veiksmas – šeimos gydytoja turi pranešti Psichikos sveikatos centro psichiatrui.
Psichiatras privalo atvykti apžiūrėti žmogaus.
Jei psichiatras mato, kad reikalinga pagalba, turi ją suteikti.
Jei žmogus nesutinka gydytis, jį galima nuvežti į ligoninę priverstinai.
Trečias veiksmas – ligoninėje žmogus stebimas dvi paras.
Jį apžiūri du psichiatrai.
Ir psichiatrijos ligoninės darbuotojas.
Jeigu žmogų reikia gydyti – jis bus gydomas.
Jeigu reikia kitokios pagalbos – jos bus prašoma savivaldybės.
Ji gali skirti socialinę globą arba rūpybą.
Algė Nariūnienė yra įstaigos „Pagalbos šeimai tarnyba“ direktorė:
Ji sako, kad problema tikrai didelė.
Žmonės su psichikos negalia dažnai nenori ir negali suprasti, kad jiems – krizė.
Ir kad reikia skubios pagalbos.
Jie atsisako vykti į ligoninę.
Kai atvyksta gydytojai, žmogus dažnai susikaupia.
Tada kalba ir elgiasi gerai.
Taip suklaidina gydytojus.
Jiems išvažiavus, jo elgesys vėl tampa pavojingas.
Ypač blogai, kai žmogus nustoja vartoti gydytojo išrašytus vaistus.
Ar kai sumaišo juos su alkoholiu.
Artimiesiems paūmėjusi šeimos nario psichikos liga tampa išbandymu.
Kai jis nesutinka gydytis savo noru, tenka vežti į ligoninę priverstinai.
O tai ypač nemalonu.
Tai sukelia dar didesnį konfliktą tarp šeimos ir žmogaus.
Jam tuo metu atrodo, kad šeima prieš jį nusiteikusi.
Ir nori jam blogo.
„Pagalbos šeimai tarnyba“ gali pagelbėti pradžioje minėtos merginos šeimai ir kitoms šeimoms. Motinai reikia įkalbėti dukrą abiem ateiti į tarnybą.
Tuomet ieškoti sprendimo.
Edukaciniame centre teikiamos įvairios paslaugos.
Čia žmonės su psichikos negalia yra užsiėmę visą dieną.
Su jais dirba įvairūs specialistai.
Yra psichologas.
Tarnyba turi teisininką.
Žmonės čia dainuoja, muzikuoja, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nusiraminti padeda ir įvairūs
rankdarbiai.
Arba mandalų spalvinimas.
Ir bendri pokalbiai.
Kai žmogus yra užsiėmęs miela veikla, jis negeria alkoholio.
Bet šito turi norėti pati negalią turinti mergina.
Kitaip jai padėti gali būti sunku.
