Neregintys vaikai mokosi taip pat kaip ir kiti mokiniai.
Tačiau jiems skirtų vadovėlių knygynuose nėra.
Vadovėlius leidžia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Informacijos skyriaus leidykla.
Vadovėliai neregiams yra didesni ir storesni.
Tekstas ten parašytas Brailio raštu.
Vienoje knygoje visa informacija netelpa.
Todėl vadovėlį neregiams sudaro keturios, penkios arba net aštuonios knygos.
Zoja Muchlia yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekininkė.
Ji papasakojo apie vadovėlius neregiams.
Bibliotekoje knygų lentynos yra nuo grindų iki lubų.
Daugiausia vietos užima vadovėliai Brailio raštu.
Visi jie yra išleisti centro leidykloje.
Jie skirti ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų mokiniams.
Visos knygos privalo pasiekti vaikus dar iki rugsėjo.
Todėl vasarą vadovėlių rengėjai daug dirba.
Brailio raštas neprimena to, kurio pradeda mokytis Lietuvos mokyklų pirmokai.
Specialų raštą neregiams sukūrė prancūzas Lui Brailis.
Iš pradžių raštas naudotas Paryžiaus aklųjų institute.
Vėliau jis paplito visame pasaulyje.
Šiuo metu Brailio raštu skaito ir rašo milijonai nematančių žmonių visame pasaulyje.
Tai – iškilių taškų abėcėlė.
Kiekviena raidė sudaroma iš šešių taškų.
Jie išdėstyti po tris dviejuose stačiakampiuose stulpeliuose.
Taip gaunami šešiasdešimt trys rašmenys.
Tiek pakanka, kad Brailio raštu būtų galima užrašyti visas lietuvių kalbos raides, skaičius,
skyrybos ženklus ir natas.
Pirmoji abėcėlės raidė „A“ – iškilus taškelis šešiataškio langelio kairėje. Raidė „G“ – keturi
iškilūs taškeliai langelio viršuje.
Raidė „I“ – antras bei trečias iškilūs taškeliai. Neregintys vaikai skaito tekstą viena ranka apčiuopdami raides pirštais.
Kita ranka jie seka skaitomą eilutę.
Vadovėlių leidyba yra kruopštus darbas.
Vadovėlio neregiams kūrimas prasideda nuo redagavimo.
Apie tai papasakojo redaktorė Janina Puriuškytė.
Tekstas pritaikomas spausdinti Brailio raštu.
Imamas storesnis nei įprasta lapas.
Tada Brailio rašto spausdintuvu atspausdinamas vadovėlio tekstas. Redaktoriai tikrina, kad tekste neliktų klaidų.
Vos vienas neteisingas taškelis gali pakeisti žodį ir suklaidinti mokinius. Redaktorė nepraleidžia nė vienos klaidelės.
Klaidas ji pažymi pieštuku.
Vėliau jos kompiuteriu ištaisomos. Redaguotą vadovėlį jau galima spausdinti.
Knygos viršelis užrašomas ir reginčiųjų, ir Brailio raštu.
Vadovėlis susegamas.
Užklijuojamas užrašas ant nugarėlės.
Tada knyga iškeliauja į mokyklų bibliotekas.
Brailio rašto vadovėliuose yra piešinių ir brėžinių.
Juos paruošia redaktorė Aldona Kondrotienė.
Kai kuriuos piešinius tenka perpiešti iš vadovėlių su specialia piešimo programa.
Vėliau piešinys su iškiliais kontūrais atspausdinamas ant specialaus popieriaus.
Tada jis įsegamas į vadovėlį.
Brėžinius galima braižyti „taškiniu“ būdu. Jie yra iš iškilių taškelių.
Bet yra trūkumų.
Sudėtinga padaryti lenktas linijas.
Taškeliai per ilgesnį laiką nusitrina.
Ir neregys sunkiau juos apčiuopia.
Kartais reikia pavaizduoti skirtingas spalvas.
Jos vaizduojamos įvairiais linijų ar brūkšnelių išdėstymo būdais.
Vienos detalės „spalvinamos“ taškeliais.
Kitos brūkšneliais.
Ir panašiai.
Toks „marginimo“ būdas neregiams atstoja spalvas.
Parengti iliustracijas Brailio vadovėliams reikia daug kantrybės.
Ne mažiau svarbu neregius išmokyti jas „matyti“. Išmokti „skaityti“ brėžinius ar piešinius jiems ypač svarbu.
Tai padeda teisingiau suvokti aplinką.
Kai kurie regintys žmonės irgi moka Brailio raštą.
Bet skaityti tokius vadovėlius jiems sunku.
Tekstas yra abiejose lapo pusėse, todėl puslapyje susimaišo taškeliai ir įdubimai.
Ranka skaitantys neregiai iškilumus nuo įdubimų gerai atskiria.
O regintysis lape mato tik įvairiai išsimėčiusius taškus.
