Ten vasaros pabaigoje jau antrą kartą stovyklavo žmonės su judėjimo negalia.
Keturiolika iš jų buvo su stuburo traumomis.
Dvidešimt šeši serga išsėtine skleroze. Stovykla vyko savaitę.
Nuo 8 ryto iki vėlyvo vakaro stovyklautojai mankštinosi, lavino ištvermę, šaudė iš lanko, piešė
ir muzikavo.
Kalbėdavosi su psichologe, žaidė įvarius žaidimus, dalijosi patirtimi.
Stovyklai vadovavo Nijolė Zenkevičiūtė ir Vilūnė Martišauskaitė. Jos dirba Lietuvos žmonių su negalia sąjungoje.
Stovykloje Vilūnė dirbo su žmonėmis, patyrusiais stuburo traumą.
Nijolė dirbo su sergančiais išsėtine skleroze.
Sviatoslavas iš Vilniaus į stovyklą atvyko pirmą kartą.
Prieš devynerius metus remontuodamas butą jis patyrė stuburo traumą.
Artimų žmonių jis jau neturi.
Sviatoslavas gyvena Kalvarijų gatvėje.
Jo namas senas.
Laiptai labai siauri ir statūs, todėl per devynerius metus Sviatoslavas tik antrą kartą gryname
ore.
Į stovyklą jį pakvietė Jaroslavas.
Su juo Sviatoslavas bendravo per „Facebook“.
Jis dėkingas Nijolei, Vilūnei ir vyrams, kurie nunešė jį laiptais.
Stovykloje jis dalyvavo visuose užsiėmimuose.
Ir jau laukia kitos stovyklos.
Aivaras iš Marijampolės šioje stovykloje jau antrą kartą.
Jis niekada nenusimena, bet vienam nėra lengva susigyventi su negalia.
O stovykloje jis gali susitikti su likimo draugais ir pasidalyti patirtimi.
Vaikinas prieš penkerius metus nesėkmingai nėrė į vandenį.
Ir patyrė sunkią traumą.
Stovykloje sportuodamas jis tobulina savo įgūdžius.
Neįgaliuosius treniruoja Jaroslavas.
Jis taip pat sėdi rateliuose.
Jaroslavas veda aerobikos užsiėmimus.
Jis parodė, kiek galima pasiekti nuolat dirbant.
Aivaras savo ištvermę išbandė orientacinėse varžybose.
Kartu su kitais nuvažiavo rateliais septynis kilometrus.
Užduotys buvo smagios.
Kiekvienas dalyvis turėjo nufotografuoti tris gyvūnus.
Surasti nurodytas vietas.
Prikalbinti žmones kartu sudainuoti dainą.
Vaikinas kartu su kitais žaidė žaidimą „Traukinukas“.
Vienas žaidimo dalyvis tempdavo kitus.
Paskui jie keisdavosi.
Aivaras nusiminė, kad pliažas nepritaikytas žmonėms su negalia.
Sidona iš Marijampolės stovyklavo jau trečią kartą. Ji serga išsėtine skleroze.
Sidonai patiko labai gerai organizuota veikla.
Rytą vadovai stovyklautojų neskubino į mankštą.
Kineziterapeutė Lina su stovyklautojais masažuodavo stovyklos dalyvius.
Per Raimos Drąsutytės užsiėmimus Sidona piešė, spalvino, mokėsi atsipalaiduoti.
Raima išmokė pratimų, padedančių pajusti kūną.
Vadovė leisdavo daryti tuos pratimus, kurių tą dieną norėjosi.
Vadovė Vilūnė sakė, kad buvo karšta, todėl kai kuriuos planus pakeitė.
Bet veiklos netrūko.
Buvo galima atlikti Kuperio ištvermės testą. Dvylika minučių visi nesustodami važiuoja ratu. Vieni per tą laiką nuvažiuoja daugiau.
Kiti mažiau.
Tai parodo, kiek jėgų jie turi.
Visų rezultatai buvo geresni nei pernai. Daugiau nuvažiavo merginos.
Keletą metų vasaros stovyklos būdavo Vilniuje.
Jos vykdavo dienos centre Gėlių gatvėje, bet ten per mažai vietos.
Gamtoje stovyklos naudingesnės, nes žmonės su negalia visą dieną būna gryname ore.
Jie daug juda ir išmoksta naujų pratimų, kurie stiprina sveikatą.
Dalyviai jau laukia kitos vasaros ir stovyklos.
Deja, tam trūksta pinigų.
Tačiau stovyklos organizatoriai ieškos galimybių tęsti veiklą.
