Abu jie juda neįgaliųjų vežimėliais.
Tačiau tai netrukdo siekti tikslų.
Jūratė yra edukologijos mokslų daktarė.
Šiemet ji pradėjo dėstyti Klaipėdos universitete.
Adolfas vadovauja organizacijai „Likimo laiptai“.
Ir remontuoja neįgaliųjų vežimėlius.
Jis aktyviai gina Klaipėdos žmonių su negalia teises. Adolfas traumą patyrė nerdamas į vandenį.
Buvo pažeistas stuburas.
Bet jis neblogai valdo rankas.
Pirmieji metai po traumos jam buvo labai sunkūs.
Pusę metų jis negalėjo net pasiversti ar atsigerti.
Ligoninėje Adolfas praleido beveik metus.
Jis labai stengėsi greičiau atsigauti.
Pradėjo vaikščioti vaikštyne.
Paskui viskas sustojo.
Tada Adolfui buvo dvidešimt penki metai.
Jis jau turėjo mechaniko specialybę.
Po traumos jis ėmė remontuoti neįgaliųjų vežimėlius.
Neseniai pabaigė socialinio darbo studijas Šiaulių universitete.
Jūratės negalia yra įgimta.
Tai vaikų cerebrinis paralyžius.
Moteris juda neįgaliojo vežimėliu.
Taip jai patogiau ir greičiau.
Jūratė baigė „Apuolės“ specialiąją mokyklą Kaune.
Ten mokytis jai patiko.
Mokytojai labai skatino siekti mokslo.
Kai Jūratė stojo į universitetą, ją palydėjo klasės vadovė.
Pabaigusi bakalauro studijas Jūratė įstojo į magistrantūrą.
Paskui – į doktorantūrą.
Ji parašė disertaciją apie negalią turinčių žmonių orumą ir sąmoningumą.
Jūratė džiaugiasi, kad dirba mėgstamą darbą.
Ir turi galimybę dėstyti universitete.
Adolfas pritaria žmonai.
Jis siekia, kad žmonės neįgaliųjų vežimėliuose daugiau pamatytų ir sužinotų.
Padeda jiems pasirinkti tinkamą vežimėlį.
Dalyvauja Klaipėdos miesto Neįgaliųjų reikalų tarybos darbe.
Ir sako, kad dirbančiam žmogui su negalia įstatymai yra palankūs.
Jūratė ir Adolfas džiaugiasi neseniai baigtu statyti namu.
Jis pritaikytas negalią turintiems žmonėms.
Name nėra laiptų, platesnės durys, žemesni virtuvės baldai.
Didesnė vonia, tualetas, prieškambaris.
Nėra kliūčių vežimėliu išriedėti į terasą ar į garažą.
Aplinką jie tvarkosi patys.
Sodina medelius.
Prižiūri gėlyną.
Tik negali patys nupjauti žolės.
Tada kviečiasi pagalbą.
Vyras ir žmona mano, kad kartu jiems gyventi lengviau.
Ne todėl, kad abu turi negalią.
Šeimoje svarbu girdėti vienam kitą.
Ir nekonkuruoti.
Iš vienas kito skirtumų galima daug ko pasimokyti.
Dėl negalios tenka įveikti nemažai iššūkių.
Tačiau tai nėra kliūtis, jei ko nors nori ir sieki.
Matydami tokius žmones, keičiasi ir aplinkiniai. Aurelija Babinskienė
Jūratė ir Adolfas visada vienas kitą palaiko. A.Babinskienės nuotr. Adolfas – tikras neįgaliųjų vežimėlių ekspertas. A.Babinskienės nuotr. Jūratė (centre) dalijosi patirtimi su Šventojoje surengtos stovyklos dalyviais. A.Babinskienės nuotr.
