Juos pasiūlė Seimo narys prof. Stasys Brundza.
Kas gi yra ne taip įstatyme, kad prireikė keisti?
Štai kaip skambės straipsnio ištrauka po pakeitimo:
„Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai
remontuojant pastatus (ĮSKAITANT atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus ir
inžinerinius statinius,
būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymu...“
Statybos įstatyme būtų pakeistas tik vienas žodis.
Žodį „išskyrus“ pakeitė žodis „įskaitant“.
Atrodo, kad remontas – geriausias metas pritaikyti namus negalią turintiems žmonėms.
Bet ne visi su tuo sutinka.
Kyla daug ginčų.
Daugiabučių namų savininkai piktinasi, kad padidės jų išlaidos.
Jie mano, kad sveikiems tų pritaikymų nereikia.
O negalią turintys žmonės jaudinasi, kad vėl šnekama tik apie juos.
Sveikiems gyventojams tie pritaikymai irgi būtų patogūs.
Bronis Ropė dirba Europos Parlamente.
Jis pasakė savo nuomonę apie įstatymo pakeitimą.
Ir patvirtino, kad priėmus pakeitimą remontas žmonėms kainuos daugiau.
O jie patys turi spręsti, kaip panaudoti savo pinigus.
Ramūnas Šveikauskas dirba Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamente.
Jis yra Būsto skyriaus vedėjas.
Ramūnas Šveikauskas sako, kad reikia galvoti apie įstatymo pakeitimo pasekmes.
Ne visi namai techniškai gali būti pritaikomi.
Jų įėjimai yra aukštai, reikia pakilti stačiais laiptais.
Šaligatviai prie namų yra siauri.
Šalia yra gatvė arba automobilių stovėjimo aikštelės.
Įrengus prie tokio namo užvažiavimą žmogui su negalia, tas užvažiavimas būtų per status.
Todėl juo būtų sunku arba neįmanoma naudotis.
Jei Statybos įstatymas bus pakeistas, leidimai tokiems namams pertvarkyti nebus išduodami.
Remonto gali atsisakyti ir patys gyventojai, jei jiems atrodys labai brangu.
Taigi namai liks neremontuoti.
Bus tvarkomi atliekant atskirus darbus ir negaunant valstybės paramos.
Įstatymas galėtų būti ne toks griežtas.
Pavyzdžiui, įteisinantis Universalaus dizaino principus.
Tai reiškia namų pritaikymą įvairiems žmonėms.
Specialiųjų poreikių gali turėti ne tik žmonės su negalia.
Pastatais turi būti patogu naudotis senjorui su sunkiu krepšiu ant ratukų.
Arba mamai su kūdikiu vežimėlyje.
Turistui su lagaminais.
Paauglei su dviračiu.
Ar negalią turinčiam žmogui, judančiam vežimėliu.
Galima būtų imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių.
Ten universalaus dizainas puikiai pritaikomas.
