Jie patraukė prie Europos Parlamento.
Tai jau septintosios „Freedom Drive“ eitynės.
Į jas iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip keturi šimtai dalyvių.
Belgijos sostinėje renginys vyko pirmą kartą.
Pagrindinis eitynių tikslas – informuoti apie žmonių su negalia problemas.
„Freedom Drive“ eitynėse dalyvavo dešimt lietuvių. Henrika Varnienė ir Lina Garbenčiūtė iš Lietuvos neįgaliųjų forumo.
Parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pasvalio rajono filialo pirmininkė Rasa Rimkūnaitė.
„Baltijos ugdymo centro“ įkūrėjas Justas Džiugelis.
Jo asistentas Audrius Girončikas.
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovė Ugnė Grigaitė.
Žmonių su psichine negalia klubo „Langas“ pirmininkė Asta Tarozienė.
TOPSIDE+ projekto dalyvis Kąstutis Rudzinskas su asistentu Aidu Makštučiu.
Po eitynių vyko susitikimas su Europos Parlamento nariais. Buvo aptarta Lietuvos situacija. Kalbėta apie tai, kaip mūsų šalyje naudojamos Europos socialinio fondo lėšos.
Ir ar tai atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Lietuvoje ruošiamasi pertvarkyti globos institucijas.
Ar tai bus naudinga?
Ar gaunančios lėšų socialinės įmonės gerai dirba?
Ar žmonės su negalia dalyvauja priimant įvairius sprendimus?
Aptarta kita svarbi tema ‒ informacija žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Ji turi būti gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai suprantama kalba.
Daug kalbėta apie didelius globos namus.
Kęstutis Rudzinskas juose gyveno nuo mažens.
Jis sako, kad ten žmonėms sunku tapti savarankiškiems.
Jie neišmoksta patys priimti sprendimų.
Justas Džiugelis papasakojo Europos Parlamento nariams apie „Baltijos ugdymo centro“ projektą. Jis jau vyksta.
Tačiau reikia pagalbos ir palaikymo.
Mokyklose galėtų mokytis daugiau vaikų su specialiaisiais poreikiais.
Šiuos vaikus užrašyti į mokyklą labai sunku.
Jų paprasčiausiai nepriima. Blogiausia, kad patys tėvai pasirenka mokyti vaikus namuose.
Taip vaikai su negalia dar labiau atskiriami nuo bendraamžių.
Žmonėms su negalia labai trūksta specialaus transporto.
Jo trūksta ir Briuselyje.
Briuselyje nemažai šaligatvių sunku įveikti žmonėms, judantiems vežimėliais.
Tačiau, ten yra taksi kompanijų, turinčių specialius automobilius.
Bet juos išsikviesti per renginį buvo sunku.
O iškviestieji kartais neatvažiuodavo.
Nes į miestą per renginį suvažiavo labai daug žmonių su negalia.
Lietuvoje įprastos taksi įmonės paslaugų žmonėms su judėjimo negalia neteikia.
Bet Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Zarasuose ir Visagine teikiama Socialinio taksi paslauga.
