Jį galima rasti www.spreadthesign.com.
Čia prieinami dvidešimt keturių skirtingų šalių gestai.
Jų surinkta, nufilmuota ir įdėta apie tris šimtus tūkstančių.
Žodyne kas mėnesį apsilanko apie šešiasdešimt tūkstančių lankytojų.
Daugiau kaip tūkstantis iš jų yra iš Lietuvos.
Svarbiausias šio gestų kalbų žodyno tikslas – nemokamas gestų kalbų mokymasis. Žodynas priklauso Europos gestų kalbų centrui Švedijoje.
Žodyną kuria šešiolika Europos Sąjungos valstybių ir nemažai kitų šalių.
Tai Brazilija, Japonija, Uganda, Indija, JAV ir kitos.
Mūsų šalyje žodyną koordinuoja Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.
Žodyną kurti padeda girdintieji ir klausos negalią turintys šio centro darbuotojai.
Tai Rasa Jankevičienė, Renata Valaitytė-Ramuckienė, Eglė Neringa Marcinkevičienė, Vytautas
Valiauga, Lina Agintaitė.
Darbus jie skirstosi pagal tai, kas ką puikiai išmano. Iš angliškų žodžių sąrašo mokytojai žodžius išverčia į lietuvių kalbą.
Išverstas sąrašas perduodamas lietuvių gestų kalbos mokytojams.
Jie lietuviškus žodžius nufilmuoja gestais.
Į filmavimus įtraukiami ir vyresniųjų klasių mokiniai.
Komandos nariai dirba savanoriškai. Filmuoti gestus yra įdomu, bet nelengva.
Bendrauti gestais ir juos demonstruoti žodynui – ne tas pats.
Juos rodantys žmonės greitai pavargsta.
Ir tada veido išraiška gali neatitikti gesto.
Tenka perfilmuoti.
Todėl daromos pertraukėlės.
Kartais mokytojai neranda gero gesto atitikmens kokiam nors žodžiui.
O mokiniai pasiūlo.
Žodynas naudingas ne tik kurtiems mokiniams, bet ir jų girdintiems giminaičiams. Ir tiems, kurie į kurčiųjų mokyklą mokytis ateina tik vyresniosiose klasėse.
Jis reikalingas ir mokytojams, kurie moko kurčius vaikus.
Arba tėvams, kuriems gimė kurčias ar neprigirdintis kūdikis.
Žodynas skatina domėtis gimtąja lietuvių gestų kalba.
Jauni žmonės pamato, kad kiekviena šalis puoselėja savo gestų kalbą.
Žodynas padeda ir lietuviams, studijuojantiems užsienyje.
Agnė Žegytė pusę metų praleido Stokholmo universitete.
Ten ji naudojosi švedų gestų kalbos vertėjų paslaugomis.
Jei ko nors nesuprasdavo, ieškodavo pagalbos internetiniame žodyne.
Žodyne jau yra daugiau kaip penkiolika tūkstančių lietuviškų žodžių.
Neradę gesto, lietuviai žodį užrašo pirštų abėcėle.
Tačiau vėliau netikslumus pašalina.
Žodyno sumanymas atsirado maždaug prieš dešimt metų.
Jį sugalvojo švedas mokytojas Tomas Lydel-Olsenas.
Jis dirbo Orebro kurčiųjų profesinėje mokykloje geografijos mokytoju.
Jo mokiniams reikėjo profesinių terminų žodyno.
Todėl sugalvojo žodyną.
Tomas pažinojo Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokytojus.
Todėl pasiūlė jiems bendradarbiauti.
Žodynu naudotis labai paprasta.
Paieškos laukelyje reikia įvesti norimą žodį.
Tada jis išverčiamas į pasirinktos šalies gestų kalbą.
Šalį žymi vėliava.
Galima palyginti kelių skirtingų šalių gestų kalbas.
Ateityje žodynas bus tobulinamas.
Tikimasi, kad bus galima įdiegti gestų kalbą „Google“ vertėjo programoje.
Išversti vietovardžių pavadinimus į gestų kalbą „Google“ žemėlapyje.
Arba ‒ internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ informaciją.
