Tai gali būti artimojo netektis arba skyrybos.
Žmogų gali atleisti iš darbo.
Jis gali patirti stresą.
Jam gali kilti minčių apie savižudybę.
Pačiam įveikti tokią krizę sunku.
Kartais būtina specialistų pagalba.
Tokia pagalba teikiama Krizių intervencijos centruose.
Jie veikia penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pirmasis centras Vilniuje įkurtas dar 2002 metais.
Jis yra Vasaros gatvėje.
Čia vienu metu gali gydytis dešimt pacientų.
Dar penkiolika vietų yra dienos stacionare. Šis centras skiriasi nuo psichiatrijos skyriaus.
Psichiatrijos skyriuje gydymas trunka gerokai ilgiau.
Krizių intervencijos centro vadovė yra Orinta Pocienė.
Ji papasakojo apie centro veiklą.
Reikia turėti gydytojo siuntimą.
Tačiau prireikus galima kreiptis ir tiesiogiai.
Pagalbą centro specialistai teikia visą parą. Krizės gali būti įvairios.
Tai gali nutikti dėl psichikos ligos.
Arba po bandymo nusižudyti.
Kai kuriuos pacientus tenka stebėti visą parą.
Vaizdo stebėjimo kameros yra visose palatose.
Bet jomis nepiktnaudžiaujama.
Žmonės jaučia kaltę, jei nusižudo jų artimasis.
Bet požymių, kad žmogus galvoja apie savižudybę, gali ir nebūti.
Daugėja įvairių psichikos sutrikimų.
Plinta alkoholizmas ir narkomanija.
Tačiau pagalbos vis dar labai trūksta.
Trūksta psichoterapinio gydymo ir psichologo paslaugų.
Į Krizių intervencijos centrą priimami tik neagresyvūs pacientai.
Žmonės centre nerakinami ir neuždaromi.
Todėl čia patenka tik tie, kurie sutinka gydytis savo noru.
Pacientai centre praleidžia dešimt dienų.
Juos konsultuoja įvairūs specialistai.
Svarbu įtraukti ir pacientų artimuosius.
Specialistai paaiškina jiems, kaip bendrauti su ligoniu,
Labai svarbu aplinkinių palaikymas ir supratimas.
Psichikos liga nėra gėda.
Žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.
Jis gali dirbti mėgstamą darbą ir turėti šeimą.
Centre veikia dienos stacionaras.
Jei reikia, žmogus dar du mėnesius lankosi centre.
Jis kalbasi su tais pačiais specialistais.
Yra ir socialinis darbuotojas.
Jo paslaugos kartais ypač reikalingos.
Dažnas pacientas neturi namų.
Tenka spręsti jo apgyvendinimo problemas.
Pasitaiko, kad žmogus neturi dokumentų.
Arba negauna pašalpos.
Turi pasiėmęs greitųjų kreditų ir labai įsiskolinęs.
Centre žmogui padeda spręsti ir šiuos klausimus.
Svarbu laiku kreiptis į medikus.
Kai tik žmogus pajunta pirmuosius ligos požymius.
Nuotaikos keitimąsi, apetito praradimą, nemigą.
Arba ‒ jei kiti gydytojai neranta ligos.
Krizių intervencijos centras yra jaukus.
Jis neprimena ligoninės.
Prie įėjimo yra akvariumas su žuvytėmis.
Dauguma palatų yra vienvietės.
Poilsio kambariai su televizoriais.
Yra nedidelė virtuvėlė.
Joje galima išsivirti kavos arba arbatos.
Krizių intervencijos centro vadovas yra Martynas Marcinkevičius.
Jis papasakojo, kaip centras įsikūrė.
Centras atsirado 2002 metais.
Lėšų skyrė Olandijos vyriausybė. Iš pradžių specialistai neturėjo savo patalpų.
Jie dirbo priėmimo skyriuje, kur atsirinkdavo pacientus.
2005 metais atsirado dienos stacionaro patalpos.
Ten tilpo penkios lovos.
Dabar Krizių intervencijos centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir
Panevėžyje.
Šiuo metu Lietuvos specialistai konsultuoja specialistus iš Ukrainos.
Jie nori tokius krizių centrus įkurti savo šalyje.
Ukrainoje dabar vyksta karas.
Todėl krizių intervencijos centrai būtų labai naudingi ten gyvenantiems žmonėms.
