Kalėdų Senelį gali vaidinti ir neregys.
Juk seneliai dažnai prastai mato.
Senelis gali turėti pagalbininkę Snieguolę.
Snieguolė gali palydėti nematantį Kalėdų Senelį iki eglutės.
Ji gali paskaityti Kalėdų Seneliui vaikų vardus, parašytus ant dovanų.
Bet aklam Kalėdų Seneliui reikia įveikti daug kitų sunkumų.
Prieš renginį reikia susipažinti su patalpomis, kuriose vyks šventė.
Neregys apvaikšto salę ir viską apčiupinėja.
Svarbiausia žinoti, kurioje salės vietoje yra eglė.
Iki jos neregys susiskaičiuoja žingsnius.
Kartais tenka pagudrauti.
Galima apsimesti, kad neprigirdi.
Tada vaikai turi garsiai šaukti Kalėdų Senelį.
Taip neregys sužino, kur kas yra salėje.
Tada jis gali apsimesti pavargęs.
Ir paprašyti vaikų palydėti prie eglutės.
Vaikai su džiaugsmu padeda jam panešti dovanų maišą.
Aklas Kalėdų Senelis turi mokėti paduoti dovaną vaikui.
Jis gali netyčia ištiesti dovaną ten, kur nieko nėra.
Todėl senelis kalba su vaiku tol, kol įsitikina, kad vaikas vis dar yra priešais.
Šokti rateliu irgi reikia mokėti.
Neregys įsimena, kur groja muzika.
Tada pajuda iš savo vietos.
O pašokęs sėkmingai grįžta atgal.
Kalėdų Senelis visą laiką turi būti budrus.
Vaikai gali tikrinti, ar jo barzda neprilipdyta.
Arba pačiupinėti nosį.
Kartais vaikai nori parodyti savo sumuštą kaktą arba koją.
Senelis nematydamas turi suprasti, kas ten.
Ir nesušukti: „O kaip puiku! Gražu!“
Vaidinant Kalėdų Senelį nutinka visokių nuotykių.
Bet labiausiai džiugina, kad gali nukeliauti pas tuos, kurie tiki stebuklais.
