Ona ėmė lankytis pas Rietavo neįgaliuosius.
Ji kvietė juos burtis draugėn.
Ona Žibelienė domėjosi, kokie rūpesčiai juos slegia.
Žadėjo padėti patarimais ir suorganizuoti veiklų.
Draugija veikia jau dvidešimt metų.
Iš pradžių joje buvo šimtas trisdešimt trys nariai.
Dabar draugijoje yra du šimtai trisdešimt šeši nariai.
Darbo pradžioje lėšų draugija neturėjo.
Ji įsikūrė seniūnijoje.
Galėjo naudotis sale.
Pirmąją šventę draugija surengė Žemės ūkio technikume.
Ten suvažiavo apie du šimtus bičiulių iš aplinkinių rajonų.
Šventėje jie skaitė poeziją, grojo, dainavo.
Draugija traukė žmones.
Netrukus jos narių skaičius padidėjo iki penkių šimtų trisdešimt dviejų.
Draugija persikėlė į erdvesnes patalpas.
Jas žmonės patys susiremontavo, susitvarkė.
Pagausėjo ir veiklos.
Kūrėsi būreliai, klubai.
Pradėtos teikti skalbimo, maudymo, transporto paslaugos.
Neįgalieji buvo kviečiami į kompiuterinio raštingumo ir kitus mokymus. Jų artimiesiems buvo rengiami neįgalaus žmogaus slaugymo mokymai.
Ona Žibelienė sugalvojo į veiklas įtraukti ir neįgalius vaikus.
Ilona Paulavičienė ėmė mokyti juos įvairių darbelių.
Taip atsirado klubas „Saulės spinduliukai“.
Užsiėmimai vykdavo per vasaros atostogas.
Paskui Ona Žibelienė sugalvojo kūrybines stovyklas vaikams rengti Neringoje.
Šiemet ten stovykla buvo surengta jau dešimtą kartą.
Prie jūros vaikų sveikata pagerėja.
O jų sukurti darbeliai džiugina žmones parodose.
Draugijos moterys taip pat mėgsta rankdarbius.
Jos siuva, mezga, neria, daro papuošalus.
Siuva dekoratyvines pagalvėles.
Neįgaliųjų draugijos parodos rengiamos savivaldybėje ir muziejuje.
Draugija turi sporto klubą „Energija“.
Į jį neįgaliuosius subūrė Kazys Jurkus.
Varžybos rengiamos Rietavo mokyklos stadione.
Neįgalieji vyksta ir į neįgaliųjų varžybas kituose rajonuose.
Draugija taip pat rengia paskaitas ir seminarus apie sveikatą.
Juose Rietavo neįgalieji mielai dalyvauja.
Vyksta paskaitos ir susitikimai su specialistais.
Rateliais judantys žmonės į draugiją renkasi trečiadieniais.
Čia jie dalijasi informacija, savo patirtimi.
Per du dešimtmečius nuveikta daug.
Neįgalieji jaučiasi svarbūs ir reikalingi.
