Ji klausė savęs, ar pajėgs susitaikyti su pakitusiu tėvo elgesiu.
Svarbu buvo ir tai, ką pasakys giminaičiai ir kaimynai.
Ar jie nenusisuks nuo šeimos.
Žmonės mano, kad nustačius šizofreniją baigiasi visavertis gyvenimas.
Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas.
Tačiau tinkamai gydant, šizofreniją galima valdyti.
Žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą.
Šizofrenijos požymiai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi.
Dažnai artimieji pastebi, kad žmogus pradeda neįprastai elgtis.
Jis nebendrauja su draugais, šeimos nariais.
Žmogų vis mažiau domina užsiėmimai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą.
Pamažu jis netenka valios, nebesiekia to, ko siekė anksčiau.
Žmogus nebesiprausia, nesiplauna galvos, nebenori puoštis.
Dingsta noras mokytis, dirbti.
Šizofrenijos pasireiškimo būdai gali būti labai įvairūs.
Gydytojui labai svarbu neapsirikti.
Panašūs požymiai gali lydėti ir depresiją, pervargimą.
Kilus įtarimų dėl ligos žmogui siūloma nuodugniai išsitirti sveikatą.
Medicina negali atsakyti, kokie veiksniai sukelia šizofreniją.
Dažnai ligą lemia paveldėjimas, aplinka, psichologiniai veiksniai.
Jei šizofrenija nustatoma teisingai, ji lydi žmogų visą gyvenimą. Tačiau šį sutrikimą įmanoma valdyti vaistais.
Tinkamus vaistus ne visada pavyksta pritaikyti iš pirmo karto.
Kai kuriais atvejais jų paieškos gali užtrukti.
Kiekvieną žmogų vaistai veikia skirtingai.
Ne visi šizofrenija sergantys žmonės supranta, kad reikia gulti į ligoninę.
Įtikinti, kad žmogus pasikonsultuotų su gydytoju, gali būti labai sunku.
Prievarta į ligoninę guldoma, kai žmogus pavojingas sau ir aplinkiniams.
Gydytojai neigia, kad sergantys šizofrenija yra agresyvūs žmonės.
Kur kas dažniau šie žmonės gali pakenkti sau.
Jie gali įsivaizduoti, kad juos kažkas persekioja, vejasi, jie bėga, blaškosi.
Labai retai jie puola kitą žmogų, nebent įsivaizduoja, kad patys ginasi.
Ligonio artimuosius užgriūva daugybė sunkių ir sudėtingų jausmų.
Kaltė, gėda, netikrumas dėl ateities.
Kai kurios šeimos užsidaro savyje, panyra į neviltį.
Joms atrodo, jog su artimojo liga sugriuvo visos svajonės.
Ir jos baiminasi, kad šia liga susirgs kiti šeimos nariai.
Labai svarbu artimajam paaiškinti tikras ligos priežastis ir gydymo būdus.
Bent pusę savo darbo laiko gydytojai turėtų skirti artimiesiems.
Šios ligos eiga labai priklauso nuo artimųjų elgesio, jų supratingumo.
Šeimos palaikymas sergančiajam šizofrenija labai svarbus.
Nerimą šeimos nariams neretai kelia ir artimajam taikomas gydymas .
Jei ligoninėje aplankytas žmogus mieguistas, šeimos nariai piktinasi.
Artimieji turėtų labiau pasitikėti gydytojais.
Sergančių psichikos ligomis nenorima matyti dirbančių šalia.
Darbdaviams taip pat sunku suprasti darbuotoją, kuris dažnai serga.
Tačiau pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie domisi žmogaus sveikata, lanko jį ligoninėje.
Kaip elgtis su keisčiau besielgiančiu klientu, ne visada žino ir darbuotojai.
Su visais žmonėmis būtina elgtis pagarbiai.
Net tais, kurie elgiasi keistai.
Tačiau nurodyti tam tikras ribas – būtina.
Jei klientas reiškia neįprastus pageidavimus, reikia jį išklausyti.
Tačiau aiškiai pasakyti, kad jo prašymai nebus vykdomi.
Nereikia skubėti kviesti greitosios pagalbos ar policijos.
Reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra.
