Visa šeima labai džiaugėsi.
Šeimoje jau augo dvi vyresnės mergaitės.
Sūnaus atėjimo į šį pasaulį visi labai laukė.
Apie tai, kad kūdikis gali gimti neįgalus, net nekilo minčių.
Autizmo sindromas nustatytas jau paaugusiam vaikui.
Ignas gimė sveikas ir dailus. Kurį laiką šeima nepastebėjo jokių pavojaus ženklų.
Vaikas vystėsi gerai, buvo judrus.
Nerimą pradėjo kelti tai, kad Ignas vėliau pradėjo sėdėti, stovėti.
Pirmuosius žingsnius berniukas žengė pusantrų metų.
Gydytojai įtarė, kad vaikas fiziškai vystosi lėčiau.
Apie sulėtėjusį protinį vystymąsi nebuvo net minčių.
Šeima nuvedė mažąjį Igną į darželį.
Į tą patį, kurį lankė ir abi Igno sesės.
Auklėtojos ten buvo puikios.
Gražų, mielą vaiką visi ypač mylėjo.
Tik vėliau šeima sužinojo, kad vaikas turi autizmo sutrikimą.
Kad vaiko vystymasis sutrikęs, pirmoji pastebėjo Igno auklėtoja.
Ji patarė nuvežti Igną į Vaiko raidos centrą.
Ten jam buvo diagnozuotas autizmo sutrikimas.
Mama suprato, kad tokį sutrikimą turinčiam vaikui reikia būti tarp bendraamžių.
Tokių vaikų, kurių intelektas aukštesnis.
Tik tada jam bus ką mėgdžioti, ko siekti.
Į Vilniaus specialųjį darželį „Čiauškutis“ pakliūti nebuvo lengva.
Šeima iki šiol dėkinga darželio darbuotojoms.
Šiame darželyje vaikus ugdo žmonės, kurie moka sudominti.
Auklėtojos puikiai tvarkėsi, mokydamos Igną naujų elgesio taisyklių.
Ignas pradėjo reaguoti į kiekvieną jų žvilgsnį ir gestą.
Buvo baisu išeiti iš puikias sąlygas suteikusio darželio. Bet Ignui reikėjo pradėti lankyti mokyklą.
Pirmieji metai buvo labai sudėtingi.
Ignui būdavo sunku išsėdėti per pamokas.
Neretai vidury pamokos jis trenkdavo durimis ir išeidavo.
Tačiau mokytojoms niekada nepritrūko kantrybės.
Šiuo metu Ignas yra trečiokas.
Motina patenkinta lavinimu mokykloje.
Šeima stengiasi dalyvauti visuose mokyklos renginiuose.
Autizmo sutrikimą turinčiam vaikui būtina keisti aplinką.
Jam reikia matyti, kaip elgiasi kiti.
Tuomet jis lengviau apsipras su kitais žmonėmis.
Ignas iki šiol nekalba taip, kaip jo amžiaus vaikai.
Berniukas bendrauja su kitais kartodamas išmoktus sakinius.
Autizmo sutrikimą turintys vaikai neturi bendravimo įgūdžių.
Jie nepasako, ko nori, apie ką galvoja.
Aplinkiniai turi patys pastebėti ir suprasti, ko reikia tokiam vaikui.
Kai kas nors nepatinka, Ignas gali pradėti rėkti, griūti ant žemės.
Arba tiesiog apsisukti ir nueiti savais keliais.
Augantį Igną sužiūrėti ne visada pavykdavo.
Keletą kartų vaikas buvo pasimetęs.
Sykį Ignas prapuolė parduotuvėje.
Teko jo ieškoti su policija.
Kai šeima kur nors keliauja su Ignu, ant jo drabužėlių prisega kortelę.
Ant kortelės būna nurodyti tėvų duomenys.
Autizmo sutrikimą turintys vaikai neturi baimės jausmo.
Jie nežino, kas yra gerai, o kas yra blogai.
Jie gali nueiti su bet kuo ir bet kada.
Šie vaikai ne visai supranta ir žodžių reikšmę.
Veido išraiška, žvilgsnis jiems labai svarbūs.
Motiną neretai skaudina aplinkinių elgesys.
Ir neigiamas požiūris į kitokį vaiką.
Aplinkiniams atrodo, kad vaikas elgiasi kitaip, nes neišauklėtas.
Mamai kiekvieną kartą tenka aiškinti, kad jos vaikas yra kitoks.
Atėjusi į žaidimų aikštelę ji visada žaidžiančius vaikus įspėja.
Pasako, kad Ignas gali elgtis ne taip, kaip visi.
Autizmo sutrikimą turinčiam vaikui būtinos elgesio taisyklės.
Labai svarbu meilę derinti su griežtumu.
Savo šeimoje Ignas sulaukia labai daug dėmesio.
Ypač gražus bendravimas jį sieja su sesėmis.
Sesės bendrauja su broliu kaip su sveiku vaiku.
Jos supažindina broliuką su technikos naujovėmis.
Todėl Ignas moka naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu.
Ignui pripažintas vidutinis neįgalumo lygis.
Tačiau šeima stengiasi gyventi visavertį gyvenimą.
Vaikas labai mėgsta keliauti, jam patinka skristi lėktuvu.
Be to, Ignas turi gerą balsą, dainuoja.
Šeima džiaugiasi, kad Ignas auga draugiškas, mielas.
Prie to prisideda ir didžiulė visos šeimos narių meilė.
