Neįgalieji nediskriminuojami ar nesiskundžia?

Mažai gyventojų kreipiasi į lygių galimybių tarnybą.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė (viduryje) bendrauja su rateliais judančiais neįgaliaisiais Diana Marijošiūte ir Maksimu Lepiochinu.<br>Maksimo Lepiochino asmeninio archyvo nuotr.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė (viduryje) bendrauja su rateliais judančiais neįgaliaisiais Diana Marijošiūte ir Maksimu Lepiochinu.<br>Maksimo Lepiochino asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aš galiu

2016-04-15 14:38, atnaujinta 2017-05-28 20:06

Praėjusiais metais gauti keli šimtai skundų.

Tačiau atlikta tik 23 diskriminacijos dėl negalios tyrimų.

Lietuvos neįgalieji įvairiose srityse patiria daug problemų.

Žmonės per retai kreipiasi į jų teises ginančias įstaigas.

Teisininkė Agneta yra lygių galimybių kontrolierė.

Ji nori aplankyti visas šalies savivaldybes, susitikti su jų atstovais.

Ir pristatyti tarnybos veiklą, atvirai pakalbėti apie lygias galimybes.

Viena svarbiausių problemų yra supratimo stoka.

Daug kas nesuvokia, kad lygios teisės yra prigimtinės žmogaus teisės.

Jeigu kalbame apie negalią, turime suvokti, kad žmonės gali tokie būti.

O valstybė turi pašalinti kliūtis, kad žmonėms su negalia nekiltų rūpesčių.

Daugiausia skundų tarnyba gauna dėl priimtų teisės aktų.

Visuomenė skaudžiai vertina, jei žmogų diskriminuoja dėl negalios.

Bet skundų yra mažai, todėl pačios savivaldybės nesiima sprendimų.

Savivaldybės žino, kad nebus jokių neigiamų pasekmių. Norint pakeisti situaciją būtina tobulinti teisės aktus.

Dauguma diskriminacijos dėl negalios skundų yra pagrįsti.

Paprastai tai būna žiniasklaidoje paviešinti atvejai.

Vienas tokių yra prekybos centre kilęs nesusipratimas.

Kai neįgalus vaikas nebuvo priimtas į žaidimų kambarį.

Atsakingai išanalizavusi situaciją, tarnyba pažeidimo nenustatė.

Nes tame centre iš tiesų labai griežti saugumo reikalavimai.

Į žaidimų kambarį neįleidžiamas joks kitas asmuo, net tėvai.

Vaikus prižiūri apmokyti darbuotojai, jie atsako už jų saugumą.

Tačiau tame žaidimų kambaryje vaikas turi būti visiškai savarankiškas.

Pramogų centruose dažnai ant vaikų žaidimo kambarių yra užrašas.

Kad jų darbuotojai neprisiima atsakomybės už vaikus.

Jeigu paliktas neįgalus vaikas susižeistų, niekas nebūtų atsakingas.

Jau antrus metus iš eilės tarnyba negavo nė vieno aktualaus skundo.

Pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų diskriminacijos švietimo ir mokslo srityje.

Tačiau problemų čia yra, pavyzdžiui, nepritaikytos mokyklos.

Tarnyba bendradarbiauja su įvairiomis valstybės įstaigomis.

Ji siekia stiprinti ir pačių neįgaliųjų sąmoningumą.

Skatina juos nelikti abejingus jų teisių pažeidimams.

Ir drąsina aktyviai bei pilietiškai ginti savo prigimtines teises.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.