Iš pradžių jų neįmanoma pastebėti, žmogus nejaučia jokių simptomų.
Tačiau liga lėtai progresuoja, o per vėlai pastebėta neišgydoma.
Tuomet lieka tik kraują nuo kenksmingų medžiagų valyti naudojant specialią techniką.
Vėliau reikia inkstą persodinti.
Kai vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas, žmogus nejaučia visiškai nieko.
Vėliau atsiranda simptomų, tačiau net tada sunku įtarti, jog tai yra inkstų liga. Lėtinė inkstų liga vystosi lėtai, gerokai vėliau atsiranda požymių.
Pakinta oda, atsiranda nuovargis, vargina naktinis šlapinimasis, sumažėja apetitas.
Inkstų pažeidimas gali būti ir staigus, atsirasti visiškai netikėtai.
Ir visai nesvarbu, kad praeityje žmogus nejautė jokių ligos požymių.
Kai pasireiškia ūminė inkstų liga, dingsta ar sumažėja šlapimo kiekis.
Taip pat atsiranda pykinimas ir vėmimas, dusulys, gali skaudėti šoną.
Kai inkstų pažeidimas nustatomas anksti, galima sulėtinti ligos vystymąsi vaistais.
Tačiau kai jis pastebimas per vėlai, reikia ruoštis pakaitiniam inkstų gydymui.
Jei nustatytas inkstų nepakankamumas, žmogus privalo nuolat lankytis pas gydytoją.
Taip pat svarbu mažinti kraujospūdį, gydyti šlapimo takų infekcijas, sportuoti.
O jei žmogus serga cukralige, reikia stebėti gliukozės kiekį kraujyje.
Būtina tikrintis tiems žmonėms, kurie serga cukralige, akmenlige, giminėje yra sergančių šia
liga.
Taip pat vartojantiems daug vaistų, ir tiems žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs.
Labai dažnai užsispyrę žmonės pradžioje neigia savo ligą, jiems sunku susitaikyti.
Dažnai tokie ligoniai atvyksta į ligoninę visai išsekę, o kartais net labai sunkios būklės.
Sergančius inkstų ligomis žmones reikia mokyti.
Svarbią informaciją ligoniai galėtų sužinoti per seminarus, padėtų susitikimai su gydytojais.
Ligoniai gautų naudingos informacijos, sužinotų daugiau apie gydymą ir nebijotų jo.
Inkstų ligomis sergančius žmones turėtų palaikyti gydytojai, šeima, darbdavys.
