Tačiau kai kuriems žmonėms tai yra kasdienybė.
Persodinant organą žmogui suteikiama dar viena galimybė gyventi.
Lietuvoje organų persodinimo laukia beveik 400 žmonių.
Kai inkstai neveikia, sutrinka organizmo veikla.
Kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos.
Jos šalinamos valant kraują.
Gydytojai siunčia pacientus į persodinimo centrą.
Ten organizuojamas pasitarimas.
Jame nusprendžia ar žmogui reikia organo persodinimo.
Jeigu reikia pacientas įtraukiamas į laukiančiųjų sąrašą.
Kiekvieno organo laukiančiųjų sąrašai yra atskiri.
Inkstų persodinimo laukiantys žmonės į sąrašą įrašomi pagal kraujo grupę.
Apie persodinimą pradedama galvoti, kai miršta žmogaus smegenys.
O jo artimieji pasirašo sutikimą paaukoti organus persodinti.
Tada padaromi privalomi medicininiai tyrimai.
Juos atlikus gydytojai pakviečia persodinimo laukiantį žmogų.
Jei pacientui reikia ne inksto, atsižvelgiama į kitus duomenis.
Turi sutapti ūgis, svoris, kraujo grupė, svarbus ir laukimo laikas.
Kai atsiranda inkstas, 3 persodinimo laukiantiems žmonėms pranešama telefonu.
Jie pakviečiami atvykti į persodinimo centrą.
Visi kviečiami pagal laukiančiųjų sąrašą iš eilės.
Persodinimas reikalauja daug medicinos darbuotojų.
Jiems visiems labai svarbu sėkmingai persodinti organą.
Svarbiausia yra visų gydytojų ir darbuotojų bendras darbas.
O geriausia dovana yra pacientų šypsenos ir padėkos už gyvenimą.
