Jis atvažiavo iš Klaipėdos į Vilnių mokytis šio amato.
Profesijos mokytojai Aleksandrui pasiūlė kitą profesiją.
Nes jiems atrodė, kad ligotomis rankomis darbų kurti negalės.
Tačiau Aleksandras buvo atkaklus ir apsigalvoti neketino.
Po 10 mėnesių grįžo į Klaipėdą išmokęs daryti papuošalus.
Aleksandras nelaukė, kol kas nors pasiūlys jam darbą.
Įgijęs profesiją Aleksandras pradėjo dirbti pats.
Dabar jis žiemą kuria dailius juvelyrikos dirbinius.
Jis dirba mažytėje dirbtuvėlėje namuose.
O vasarą drauge su žmona juos pardavinėja mugėse.
Aleksandro dirbtuvėlė įrengta jo buto virtuvėje.
Čia telpa darbo stalas, svarbūs įrankiai, paprasta įranga.
Aleksandrui tokių sąlygų visiškai užtenka.
Aleksandro juvelyriniai dirbiniai labai gražūs.
Pamačius pagalvoji, kad juos kūrė talentingas meistras.
Ir nė mintis nekyla pagalvoti apie kokią nors negalią.
Aleksandras kruopščiai renkasi metalą, iš kurio gamina.
Gražų papuošalą galima padaryti ne tik iš brangaus metalo.
Aleksandro dirbinio kūryba prasideda nuo gintaro.
Jam apdoroti nereikia sudėtingos įrangos, brangių įrankių. Aleksandras tik gintarą deda į metalą, jokio kito akmens.
Nes kieto akmens namų sąlygomis nepavyktų apdoroti.
Aleksandras gimė su neišsivysčiusiomis galūnėmis.
Vaikščioti galėjo tik keliais, todėl mokyklą baigė namie.
Baigęs mokyklą Aleksandras ryžosi sunkiai kojų operacijai.
Rygos mieste, Latvijoje jam atliko šlaunų ir blauzdų kaulų sujungimo operaciją.
Po operacijos Aleksandras jau galėjo vaikščioti su ramentais.
Aleksandras mokėsi pas seną patyrusį meistrą.
Jis išmoko taisyti laikrodžius ir net gavo darbą.
Tačiau laikrodininkai pamažu tapo nebereikalingi.
Veiklus Aleksandras tai buvo numatęs iš anksto.
Todėl jau buvo pasistatęs kioską Radviliškyje.
Pradėjęs dirbti savo kioske, įveikė nesmagumą pardavinėti.
Prekiavo įvairiomis smulkmenomis, taisė laikrodžius.
Bet šalia kiosko išdygo didelių parduotuvių ir prekyba žlugo.
Aleksandras yra laikrodininkas, juvelyras ir antikvaras.
Vaikystėje kolekcionavo pašto ženklus, vėliau kaupė senus daiktus.
Persikraustęs į Klaipėdą Aleksandras susidomėjo gintaru.
Aleksandras ir Nina drauge gyvena jau 20 metų.
Iki vedybų 5 metus susirašinėjo, kalbėdavosi telefonu.
Tačiau matėsi retai, nes Nina gyveno ir dirbo Rusijoje.
Į Lietuvą ji atvyko po to, kai Aleksandras jai pasipiršo.
Nina padeda vyrui kiek gali, visi namų rūpesčiai tenka jai.
Dabar Nina ir Aleksandras liko gyventi tik dviese.
Nes jų suaugusi dukra Elena išvyko į užsienį mokytis.
Abu lyg susitarę tvirtina, kad yra be galo laimingi drauge.
