Jie įgijo lietuvių gestų kalbos vertėjo specialybę.
Vilniaus kolegijoje šią specialybę jau įgijo 170 studentų.
Lietuvių gestų kalbos vertėjų labai trūksta.
Tad kasmet darbdaviai jų labai laukia prisijungiant.
Studento gebėjimai vertinami atskiromis dalimis.
Pirmiausia studentas verčia kurčio ir girdinčiojo pokalbį.
Visos temos imtos iš gyvenimo, sukurta probleminė situacija.
Dėl tikroviškumo egzamine dalyvauja kurtieji savanoriai.
Patikrinamos visos studento per trejus metus sukauptos žinios.
Vertimo technika, gebėjimas suprasti mintis, vertimo greitis.
Kolegijoje jaunuoliai ruošiami versti nuosekliuoju būdu.
Tai yra jie pirmiausia išklauso kalbėtoją, o tada išverčia.
Versti iš karto kalbant žmogui studentai išmoksta po studijų.
Tam po studijų rengiami kvalifikacijos tobulinimo kursai.
Reikia ir pačių vertėjų noro bei pastangų nuolat tobulėti.
Šią studijų programą kolegija stengiasi nuolatos tobulinti.
Studentai jau gali mokytis ir tarptautinės gestų kalbos.
Jaunuoliai skatinami kuo anksčiau įsitraukti į kurčiųjų gyvenimą.
Tačiau įgytas diplomas dar negarantuoja, kad žmogus turės darbą.
Treji metai yra per mažai, norint puikiai išmokti naują kalbą.
Gestų kalbos studijas baigia tik apie pusė įstojusių studentų.
Ne kiekvienas žmogus gali dirbti su neįgaliaisiais.
Kartais studentai nusprendžia palikti studijas, nes jie drovisi.
Jiems nejauku viešoje erdvėje rodyti įvairius gestus ir mimikas.
Studijas baigiantys jaunuoliai gestų kalbą rinktųsi ir dar kartą.
Tačiau ne visi studentai tvirtai nusprendę dirbti pagal specialybę.
Kai kurie studentai labai nerimauja, ar pavyks gauti darbą.
Studentai patenkinti studijų programa ir didelių pastabų neturi.
Dėstytojai darė viską, kad studentai gautų visapusį išsilavinimą.
