Ji rengiama prie Zelvos ežero.
Vasaros stovykla organizuojama beveik dešimt metų.
Stovykloje jau dalyvavo daug aklųjų.
Tačiau jos populiarumas iki šiol nemažėja.
Kasmet į kūno kalbos stovyklą atvyksta daug žmonių.
Dalyviai yra skirtingo amžiaus, skirtingų pomėgių.
Daugelis jų apie kūno kalbą iki stovyklos nebūna girdėję.
Stovyklos tikslas yra žmogui atskleisti jo ryšį su aplinka.
Leisti suprasti, kad žmogus gali bendrauti kūno kalba.
Ir suteikti jam galimybę tuo įsitikinti praktiškai.
Stovykla yra savo kūno suvokimo, savęs pažinimo pratybos.
Teorijos apie kūno kalbą galima pasiskaityti ir namuose.
O stovykloje daugiausia laiko skiriama praktinei veiklai.
Šiam tikslui pasitelkiami teatro, judesio, vaidybos pratimai.
Taip pat šokio pamokos ir psichologo paskaitos.
Į stovyklą atvykstantys žmonės mano, kad daug ko nesugeba.
Reikia labai nedaug, kad paaiškėtų, jog žmogus gali beveik viską.
Organizatoriai dalyviams kasmet stengiasi pateikti staigmeną.
Pernai buvo atvykusi režisierė Karolina Žernytė su teatro kolektyvu.
Šiemet lankėsi vis populiarėjantys akrobatinės jogos mėgėjai.
Kartu su dalyviais jie išbandė akrobatinės jogos galimybes.
Stovykloje susitiko Jolanta Norvydienė bei Jolanta Vilkevičienė.
Iki šios vasaros abi moterys nieko viena apie kitą nežinojo.
Abi Jolantos labai skirtingos, bet turi ir nemažai bendra.
Abi nemato jau 20 metų, ilgą laiką gyveno uždarą gyvenimą.
Abi dažniau viešumoje pradėjo rodytis prieš trejus metus.
Jolanta Norvydienė anksčiau apie kūno kalbą nebuvo girdėjusi.
Jolanta Vilkevičienė apie kūno kalbą anksčiau buvo girdėjusi.
Sunkiausia programos dalis abiem moterims buvo vaidinti.
Abiem moterims patinka šokių pamokos.
Rasa Rimkūnaitė vadovauja aklųjų sąjungos Pasvalio rajono filialui.
Rasai labiausiai už viską patiko šokti.
Panašios stovyklos duoda gerų idėjų, o įgyta patirtis padeda Rasai darbe.
Pasvalyje veikia pagalbos grupė, organizuojami įvairūs renginiai.
Pranas Pliuška daug metų gyveno ir dirbo Molėtuose.
Jis iki šiol vadovauja Molėtų neįgaliųjų humoro grupei.
Pranas visiškai nemato, jis šiuo metu gyvena Pasvalyje.
Nors aklas, bet tai jam netrukdo keliauti iš Pasvalio į Molėtus.
Pranas yra nuolatinis įvairių kūrybinių stovyklų dalyvis.
Todėl naujovėmis, iššūkiais ar netikėtumais jį nustebinti sunku.
Rajonuose paprastai gyvena vyresnio amžiaus neįgalieji.
Jie sunkiau įsitraukia į įvairias menines akcijas ir naujoves.
Į stovyklą atvykstantys žmonės įvairūs.
Jiems patinka skirtingos veiklos.
Rolandas Homičenko nemato jau labai senai.
Vyras gyvena Plungės rajone su mama ir broliu.
Jis domisi technologijų naujovėmis, fizika.
Taip pat mėgsta mokslines knygas ir rimtus filmus.
Tyla ir ramybė Rolandui prasmingesnė nei vaidyba.
Stovykloje Rolandui labiausiai patiko psichologo seminarai.
Vytautas Gudžiauskas gyvena Alytuje, apako po avarijos. Visai neseniai jis išmoko vaikščioti su balta lazdele.
Prieš apakdamas Vytautas dirbo pasienio tarnyboje.
Tad jam fizinis aktyvumas labai įprastas dalykas.
Donatas Noreika yra psichologas, stovykloje dalyvavo pirmą kartą.
Jis vedė seminarus, pasakojo apie dėmesio valdymą, vaizduotę.
Šokėja Jurgita Česnavičiūtė stovyklos dalyvius mokė šokti.
Ji yra gerai žinomos šokių mokyklos įkūrėja ir vadovė.
Naudinga ir akliesiems mokytis šokti, ir regintiems juos mokyti.
Stovyklos pradžioje šokdami partneriai vienas kitam nurodinėjo.
Baigiantis stovyklai žmonės pradėjo vieni kitus jausti.
Ir vis dažniau ėmė bendrauti kūno kalba, nes šokis ir yra kūno kalba.
