Sueis lygiai 25 metai, kai jos kraujas valomas aparatais.
Auksė susigyveno su savo liga, susidomėjo medicina.
Ji gali padėti sau, kitiems ir neatsisakė savo svajonės.
Ligoninė yra Auksės antrieji namai, joje būna dažnai.
Į ligoninę ji atvažiuoja tris kartus per savaitę.
Kiekvieną kartą keturias valandas valomas kraujas.
Išvykti į ilgas keliones Auksė gali tik svajonėse.
Ji gali vasarą nuvažiuoti tik į Palangą.
Tada kraujas valomas Palangos ligoninėje.
Apie savo ligą Auksė nenori kalbėti.
Bet labai mielai kalba apie žurnalistiką.
Abu moters tėvai buvo žurnalistai.
Pirmieji Auksės rašinėliai buvo išspausdinti vaikų žurnaluose.
Auksė neabejojo, kad studijuos žurnalistiką.
Svajonė artėjo, o liga jau laukė kada pasirodyti.
Auksė greitai nuvargdavo, buvo net nualpusi.
Bet jokie gydytojai nepastebėjo Auksės ligos.
Auksė tikėjosi, kad pailsės ir viskas bus gerai.
Studijuodama gyveno kaip visos merginos.
Draugai, vakarėliai, darbas ir studijos.
Baigusi žurnalistiką pradėjo studijuoti teisę.
Profesijos keisti nenorėjo, tik įgyti teisinių žinių.
Per žurnalistinio darbo įkarštį Auksę ištiko priepuolis.
Du kartus per stebuklą Auksė išvengė mirties.
Gydytojai nustatė, kad sutrikusi inkstų veikla.
Prasidėjo nuolatinės kraujo valymo procedūros.
Pirmą kartą patekusi į ligoninę Auksė ten praleido labai daug laiko.
Kai Auksė susirgo, dar nebuvo modernių aparatų.
Auksė 1993 metų rugsėjo mėnesį įkūrė organizaciją.
Tai buvo inkstų ligomis sergančių žmonių organizacija.
Auksė norėjo suburti nelaimės draugus, jų artimuosius.
Auksė manė, kad sergančiam gali padėti toks pat sergantis.
Nes tokiems žmonėms lengviau vienas kitą suprasti.
Vilniečiams ligoniams viskas buvo paprasčiau.
Bet Auksė rūpinosi ne tik sostinėje gyvenančiais ligoniais.
Jiems į procedūras tekdavo važiuoti 100 kilometrų.
Organizacijos veikla Auksė rūpinosi penkerius metus.
Tačiau ji buvo žurnalistė ir labai norėjo dirbti mielą darbą.
Tad organizacijai vadovauti leido kitiems.
Auksė turi lėlių iš viso pasaulio kolekciją, ją renka seniai.
Lėlių Auksės namuose yra daugiau kaip 400. Mamos kolegos iš Portugalijos mergaitei atvežė pirmą lėlytę.
Vėliau bičiuliai žinojo, kokių lauktuvių nori Auksė.
Auksės namuose pilna molinių vazų, puodelių, indų.
Lipdyti į studiją Auksė važinėja tris kartus per savaitę.
Jai tirpsta rankos, o sukišus jas į šaltą molį atsigauna.
Auksei inkstą būtų dovanojusi mama, kiti artimi žmonės.
Bet ji nenori atimti inksto iš kito žmogaus.
Auksei tokia auka atrodo pernelyg didelė.
