Jam teikiama pagalba, padedama grįžti į aktyvų gyvenimą.
Lietuvoje taip pat nemažai padaryta kuriant tokią sistemą.
Tokia sistema pradės veikti po metų, o kol kas vykdomas projektas.
Projektą vykdo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
Per tris savaites galima nuveikti nemažai.
Projekto dalyviai mokomi orientuotis aplinkoje.
Vaikščioti su baltąja lazdele, buities įgūdžių.
Jie supažindinami su informacinėmis technologijomis.
Ir gali išbandyti savo gebėjimus imdamiesi pynimo.
Grita Strankauskienė moko buities įgūdžių ir maisto gaminimo.
Nematančius žmones paprastai kas nors vedžioja.
Arba jie apskritai visiškai niekur nevaikšto.
Kai kurie ištisus metus visą laiką sėdi namuose.
O reikia nedaug, kad žmonės pradėtų vaikščioti patys.
Labai svarbu ir žmogaus psichologija, nusiteikimas.
Daugelis žmonių atvyksta prislėgti, nelaimingi, išvarginti.
Jie pavargę nuo neveiklumo ir minčių, kad nieko negali.
Ir staiga žmogus pamato, kad yra ne vienas toks pasaulyje.
Ir kad kiti su tokia pačia negalia gyvena laimingesnį gyvenimą.
Kartais reikia tik pamatyti, išgirsti, pabendrauti.
Ir žmogaus gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia.
Į projektą susirenka įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonės.
Tačiau kiekvienas jame suranda tai, kas jam svarbu.
Algirdas Bernatavičius ir Gražvydas Abromikas beveik vienmečiai.
Abu pakankamai jauni, neturi dar nė 30 metų.
Algirdas gyvena Alytuje, Gražvydas gyvena Jurbarke.
Abu regėjimo neteko prieš keletą metų.
Prieš netekdamas regėjimo Algirdas tvarkė kompiuterius.
Liečiamu telefonu vaikinas išmoko naudotis savarankiškai.
Nes dar gerai matydamas perprato jo sandarą.
Gražvydas irgi turi polinkį į informacines technologijas.
Todėl abu vaikinai pradės mokytis dirbti kompiuteriais.
Raminta Stankevičiūtė augo ir mokėsi Pasvalyje.
Šiaulių universitete ji studijavo anglų kalbą.
Prieš metus mergina apgynė bakalauro darbą.
Ramintai taip pat labai patiko informacinės technologijos.
Ramintai kompiuteris yra pagrindinė darbo priemonė.
Savo ateitį ji sieja su anglų kalba, vertimu raštu.
