Rio de Žaneire jis laukia savo starto.
Jonas baigęs mokyklą studijavo Šiauliuose.
Įstojo į kūno kultūros ir sporto pedagogiką.
Vaikinui sekėsi labai gerai, aktyviai sportavo.
Ir netrukus laimėjo jaunimo daugiakovės varžybose.
O vėliau papuolė ir į Lietuvos daugiakovės rinktinę.
Tačiau ramų gyvenimą pakeitė lemtinga avarija.
Per kurią Jonas patyrė rimtą stuburo traumą.
Paaiškėjo, kad Jono kairė koja paralyžiuota.
Po traumos Jonui buvo labai sunku grįžti į sportą.
Reikėjo atsigauti fiziškai ir sustiprėti psichologiškai.
Po operacijos Klaipėdoje tęsėsi reabilitacija Palangoje.
Bėgant laikui Jonas vėl pamažu pradėjo sportuoti.
Jis sugrįžo į darbą ir toliau mokė sportuoti vaikus.
Joną prieš dvejus metus pastebėjo Deimantas Jusys.
Tai dabartinis Jono treneris, jis dirba su neįgaliaisiais.
Treneris įkalbinėjo, kol atletas sutiko išbandyti jėgas.
Jonas sunkiai, tačiau prisijungė prie neįgaliųjų sporto.
Tačiau Jonas kiekvieną dieną patiria didelių sunkumų.
Jonas negali stipriai treniruotis, nes rizikuotų sveikata.
Bet koks per stiprus judesys gali labai pakenkti stuburui. Jonas treniruojasi palengva, jis nuolat stebi savo kūną.
Kai persistengia, Jonas kelias savaites negali nieko daryti.
Jonas į neįgaliųjų sportą įsiliejo prieš dvejus metus.
Tačiau jo pasiekimai neįgaliųjų sporte jau džiugina.
Jonas dabar dalyvauja tik ieties metimo rungtyje.
Ši rungtis Jonui patinka nuo paauglystės.
Jonas jau pagerino asmeninį ir Lietuvos rekordą.
Jis jau penktas pasaulyje tarp stipriausių sportininkų.
Jonui neįgaliųjų olimpiada tarsi išsipildžiusi svajonė.
Dar iki traumos Jonas labai norėjo patekti į olimpiadą.
Jis buvo įtrauktas į olimpinės rinktinės kandidatus.
Tačiau šio noro išpildyti tada nepavyko.
Jonas džiaugiasi, kad bent neįgaliųjų sporte dalyvauja.
Į parolimpiadą Jonas važiuoja turėdamas aiškų tikslą.
Jis nori pagerinti savo asmeninį rezultatą.
Jonas lengvos pergalės nesitiki, nes turi stiprių varžovų.
