Danguolės tėvai visiškai negirdėjo, tačiau ji gimė girdinti.
Mokslininkai tokius vaikus dažniausiai vadina dvikalbiais.
Versti Danguolė pradėjo tada, kai jai suėjo penkeri metai.
Ji padėjo tėvams bendraujant su medikais, mokyklos mokytojais.
Baigusi devynias klases Danguolė įstojo į vakarinę mokyklą.
Būdama 17 metų įsidarbino Vilniaus kurčiųjų bendrovėje.
Danguolei dirbti patiko.
Ateidavo žmonės, prašydavo paskambinti, Danguolė padėdavo.
Vėliau Danguolė įgijo lietuvių kalbos mokytojo specialybę.
Ir baigė gestų kalbos vertėjo studijas, siekė profesionalumo.
Danguolė pradėjo dirbti gestų kalbos vertėja.
Į ją kreipdavosi dažniausiai sudėtingais atvejais.
Arba kai reikėdavo labai gero ir profesionalaus vertėjo.
Ją samdydavo versti per diplominių darbų gynimus.
Taip pat versti paskaitose, netikėtai susirgus, šeimos šventėse.
Vertėjo darbas yra sudėtingas procesas, reikalauja daug žinių.
Reikia nepriekaištingai mokėti lietuvių ir lietuvių gestų kalbą.
Taip pat domėtis naujovėmis, išmanyti kurčiųjų kultūrą.
Vertėjo profesija yra labai sudėtinga ir atsakinga.
Kurčiųjų klientų gestų kalba gali būti ir netaisyklinga.
Bet geri vertėjai turi atrasti joje tai, kas svarbiausia.
Vertimas turi atitikti kliento išsilavinimą.
Svarbiausia, kad gestai turi būti rodomi naudojant veidą.
Svarbu pakelti antakį, papūsti lūpas, rodyti kitus judesius.
Kurtiesiems sunku suprasti vertimą, kai nenaudojamas veidas.
Labai svarbu išmanyti kurčiųjų kultūrą ir tinkamai elgtis.
Kurtieji yra jautrūs žmonės, todėl reikia suprasti juos.
Vertėjas turi išmanyti įstatymus, politiką, turėti įvairių žinių.
Vertėjui labai svarbi patirtis, jei nori būti geras specialistas.
Po sunkaus vertimo vertėjai dažnai ateina pasipasakoti Danguolei.
Dauguma centro darbuotojų yra jauni žmonės, kuriems dar sunku.
Jie mokosi nepasiduoti emocijoms, jų nepriimti asmeniškai.
